arikas pastuškovas

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Šiomis dienomis dėl galimo kyšininkavimo įkliuvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas suparalyžavo garsių ir ne kartą atidėtų rezonansinių bylų nagrinėjimą teismuose. Šiose didelio visuomenės atgarsio sulaukusiose bylose minimi praeityje plačiai nuskambėję kriminalinio pasaulio veteranai Gediminas Jacka, Gintaras Skobas ar Jonas Bielskis. Teisėjas R. Skirtunas vadovavo teismo kolegijai, kuri ir nagrinėjo šias bylas.

Žurnalistas seka karštais senų Kauno „daktarų“ gaujos nusikaltimų tyrimo pėdsakais. Kasdien ieškoma nusikaltimų vietų Atrodo, kad pastaraisiais metais sutriuškintus ir kalėti iki mirties nuteistus Panevėžio „tulpinius“ bei Klaipėdos „gaidjurginius“ pagal kraupių nusikaltimų skaičių gali nesunkiai pranokti Kaune ilgus metus siautėjusi 51 metų Henriko Daktaro vadovauta Vilijampolės „daktarų“ grupuotė.

Nuo 1993-iųjų kriminalines temas gvildenantys žurnalistai nuolat sulaukia grasinimų, tačiau iki šiol nesileidžia baimės sukaustomi. Dėkui Dievui, per 19 nepriklausomos Lietuvos metų nuo samdomo žudiko rankos žuvo tik vienas žurnalistas. 1993 metų spalio 12-ąją Vilniuje karaliavusios „Vilniaus brigados“ smogikai nužudė žurnalistą Vitą Lingį, kuris savo publikacijose nesyk buvo paminėjęs asmenis, artimai susijusius su mafija.

Neseniai pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje sulaikytas Donatas Adomėnas gali būti samdomas žudikas, „Akistata“ pasidomėjo, kiek vertinama žmogaus gyvybė. Eiliniai pašlemėkai Lietuvos kaimuose senukus ne kartą yra nužudę ir už kelis litus, dešros gabalą ar butelį degtinės. Samdomų žudikų užmokesčiai gerokai didesni, bet ne tiek, kiek kartais manome prisižiūrėję detektyvų.

Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi. Mafijos kontroliuojamas verslas Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia pelningus pogrindžio verslo projektus su verslininku Sigitu Čiapu. Vilijampoliečiai skverbėsi į sostinę Analizuojant Kauno kriminalinį pasaulį galima teigti, jog 1993–1997 metais suklestėjo keturi stambiausi susivienijimai: Vilijampolės, Žaliakalnio, Centro ir Senamiesčio.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...