apklausa

Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Pasak apklausos, 11 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, ar pirktų iki šiol Rusijoje veikiančius verslus turinčių Lietuvos ar užsienio įmonių maisto ar kitas prekes, atsakė „tikrai taip“, 30 proc. – „greičiau taip“, 29 proc. – „greičiau ne“, 16 proc.

Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, skelbia portalas lrt.lt. Kaip parodė LRT užsakymu atlikta apklausa, septyni iš dešimties gyventojų mano, kad Rusija kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui (29 proc. atsakė, kad tikrai taip, 41 proc. – greičiau taip, o ketvirtadalis (23 proc.) šalies gyventojų su tuo nesutinka (4 proc. mano, kad tikrai ne ir 19 proc. – greičiau ne). 7 proc.

Gyventojų pasitikėjimas premjere Ingrida Šimonyte ir konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu – rekordiškai mažas, rodo kovo mėnesį ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa. Naujausio tyrimo duomenimis, Vyriausybės vadovę palankiai vertina 18 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų – tai 7 procentiniais punktais mažiau nei šių metų vasarį, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką kovo mėnesį teigimai reitingavo tik 14 proc.

Vos 45 proc. ukrainiečių tiki, kad po karo su Rusija baigties Ukraina išsaugos visas savo teritorijas, kurias turėjo 1991-aisias. Dar praėjusių metų rugsėjį vykdytų apklausų metu tokių žmonių buvo 68 proc. „New Voice“ publikuota Ukrainos tarptautinio respublikinio instituto Analizės ir sociologinių tyrimų centro apklausa buvo atlikta vasario 17-21. Tyrimą finansavo JAV tarptautinės plėtros agentūra (USAID). Atsakydami į klausimą, kokios bus Ukrainos sienos pasibaigus karui, 45 proc.

Smuko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos reitingai, jie – žemiausi nuo 2020 metais vykusių Seimo rinkimų. Penktadienį paskelbtos „Lietuvos ryto“ užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, konservatoriai partijų reitinge iš antrosios vietos nukrito į ketvirtąją. Palaikymas TS-LKD kovą siekė 7,4 proc., kai vasarį – 11,3 procento. „Čia žemiausias rezultatas po rinkimų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų dabartinį prezidentą Gitaną Nausėdą norėtų matyti antrąją kadenciją, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ kovą atlikta apklausa. Kovo 15–23 dienomis vykusios apklausos metu, 40,2 proc. respondentų nurodė, kad, jų nuomone, geriausiai valstybei vadovauti tiktų G. Nausėda. Antroje reitingų lentelės pozicijoje rikiuojasi prezidento rinkimuose dalyvausiantis advokatas Ignas Vėgėlė. Jį prezidentu matytų 10,6 proc.

Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad situacija jų savivaldybėse gerėja, rodo pirmadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, teigiamai situaciją vertina 52 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasakė, kad situacija jų mieste ar rajone prastėja. Penktadalis gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė. Atsakydami į klausimą apie tai, kaip vertina savo savivaldybės merą, 60 proc.

Per trečdalį Lietuvos gyventojų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų būti tęsiamas ir lietuvių, ir tautinių bendrijų kalbomis, rodo penktadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Jos duomenimis, 34 proc. respondentų mano, kad ugdymas valstybinėse mokyklose turėtų vykti taip, kaip vyksta šiuo metu – ir lietuvių kalba, ir tautinių bendrijų kalbomis. 32 proc.