antanas sagatauskas

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Pasaulio pramonės sektoriui praėję 2019-ieji metai nebuvo lengvi. Nerimą kėlusių priežasčių netrūko: lėtėjanti pasaulinė ekonomika, įtampa darbo rinkoje ir protestų bangos, prekybos karai bei kitos geopolitinės rizikos. Todėl atrodo dėsninga, kad pramonės pasitikėjimo rodikliai ir euro zonoje, ir JAV mažėjo nuo praėjusių metų pradžios. Visgi toks susirūpinimas ir neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais vyravo tarp Vakarų šalių gamybininkų, į mūsų šalį nepersikėlė.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

„Swedbank“ inicijuotos Lietuvos verslo apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis šalies verslininkų tikisi tvaraus įmonės pelno augimo. Tai nurodė 65 proc. apklaustųjų įmonių vadovų ar jų atstovų. Tikslą padvigubinti veiklos pelną yra išsikėlę 27 proc. Toliau rikiuojasi siekis būti žinomu tarptautinės rinkos dalyviu (25 proc.) ir būti namų rinkos lyderiu (21 proc.). Augimo tikslų nurodė neturinčios 10 proc. įmonių – jos pageidautų išlaikyti jau pasiektą lygį.

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 kartų. „Ecommerce Foundation“ duomenimis, visos elektroninės prekybos apyvarta Europoje kasmet išauga vidutiniškai 15 proc.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Nuo vieno prie kito – ne toks jau ir ilgas kelias, kaip daugeliui galėtų atrodyti. Tą parodė pastarąjį pusmetį šalyje vykusi „Swedbank“ inicijuota smulkaus verslo palaikymo akcija. Ji tapo besikeičiančių Lietuvos pirkėjų įpročių lakmusu. Iš esmės šios smulkaus verslo palaikymo akcijos rezultatai paneigia nuo seno tiražuojamą mitą, kad esame nuolaidų medžiotojai ir perkame tik ten, kur yra pigiau. O visa kita – neva mums nesvarbu.

Po ekonomikos sunkmečio sparčiai atsigaunantis Lietuvos smulkusis verslas įgyja vis didesnį svorį visos šalies ekonomikoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu smulkiosios įmonės kartu su vidutinėmis sudaro absoliučią daugumą šalyje veikiančių įmonių. Jos įdarbina 8 iš 10 gyventojų ir sukuria apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Lyginant su kitomis Europos šalimis, smulkusis verslas Lietuvoje atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį šalies ekonomikoje.