andrejus gaidamavičius

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius ragina kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui ir į aplinkos ministrus neskirti Simono Gentvilo. Jis antradienį sukūrė virtualią peticiją erdvėje Peticijos.lt, kurią jau pasirašė per 700 žmonių. „Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo aštuonių iki keturių hektarų sumažinti maksimalų miško kirtimų plotą.  Šalies vadovas penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia tokias Miškų įstatymo pataisas. Anot Prezidentūros, siūloma sumažinti maksimalų plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotą, išskyrus sanitarinius kirtimus. Taip norima sustabdyti didelius, didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus.

Ketvirtadienio naktį per Lietuvą ritosi stipri audra, savo kelyje vartydama medžius. Vienas aktyviausių šalies gamtosaugininkų Andrejus Gaidamavičius, pernai pradėjęs prieštaringai vertinamą judėjimą prieš plynus miškų kirtimus, įsitikinęs, kad prie stipraus škvalo prisidėjo gausus miškų kirtimas. Ugniagesiai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį dėl Lietuvoje siautusių audringų orų 11 kartų kviesti šalinti medžių.

Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams. Ministerija nesugeba surinkti mokesčių iš visų medienos pardavėjų, tad 5 proc. valdomo miško vertės mokestį žada užkrauti visiems miškų savininkams, net ir miško nekertantiems. Miškų mylėtojai jau nerimauja, kad žmonėms pritrūkus iš ko susimokėti gresiančius mokesčius, prasidės masiniai miškų kirtimai.   Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai.

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Policijos duomenys rodo itin didelius naminės degtinės, populiariai vadinamos samagonu, gaminimo mastus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad tokie nelegalūs fabrikėliai ne tik kelia grėsmę žmonių sveikatai dėl neaiškios kokybės produkcijos, bet ir padaro didelę žalą gamtai – nelegaliai kertami medžiai, naikinamos žuvys upeliuose, į kuriuos supilami gamybos proceso likučiai ir ruošiniai.

Akibrokštas - laikais, kuomet, atrodo, galime gauti visko, ko tik užsigeidžiame, surasti geros kokybės žaliavų gali tapti misija neįmanoma.   Europos Sąjungoje paplitus genetiškai modifikuotoms sojoms bei kukurūzams, norint gyvulių pašarams surasti genų inžinerijos nepaliestos žaliavos tapo ganėtinai sunku.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Praeitą kartą Laisvajame universitete Vilniuje svečiavosi Žaliųjų judėjimo atstovai Janina Gadliauskienė ir Andrejus Gaidamavičius, kurie pasakojo apie šio judėjimo padtį, dalijosi mintimis apie bendruomenių, kaip atsvaros politinėms institucijoms, svarbą.   Įsibėgėjus pavasariui ir atšilus orams darosi nyku sėdėti uždarose auditorijose. Šią savaitę Laisvojo universiteto (LUNI) studentai nusprendė mokytis gryname ore.