analizė

Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų. Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna.  Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Fenotipologijos autoriaus Marko Lučino seminarų organizatorius, fenotipologas Giedrius Švetkauskas šią sritį populiarina bei pats su ja dirba jau beveik 20 metų. Jis išanalizavo vieno matomiausių Lietuvos žmonių – Prezidento Gitano Nausėdos – veidą.

Šią savaitę švenčiame pergalę prieš nesąžiningus elektros tiekėjus: žmonės gali susigrąžinti pinigus iš tiekėjų už nesąžiningai taikytas baudas. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagaliau ne tik viešai pripažino savo grubią klaidą, bet ir oficialiai paskelbė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai neturėjo teisės iš buitinių elektros vartotojų ir mažų įmonių reikalauti jokių sutarties nutraukimo ar netesybų mokesčių, o surinktas baudas privalo grąžinti.

 Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugpjūčiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 2,7 proc. (1,95 euro), o palyginti su 2022-ųjų rugsėju buvo 5,7 proc. (4,14 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja antrą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 23,4 proc. (13,09 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis liepą pigo 5,5 proc. (4,11 euro), o palyginti su 2022-ųjų liepa buvo 1,2 proc. (0,81 euro) brangesnis.

TV3 televizijos laidos „Gero vakaro šou“ vedėja Dijora Petrikonytė – itin spalvinga asmenybė. Ar jos veide užkoduota sėkmė? Į šį klausimą atsako kūno kalbos specialistė, veidotyrininkė ir karjeros konsultantė Laura Šukienė. Viską parodo veidas Ekspertė Laura Šukienė, savo instagramo paskyroje sukiene_kunokalba tyrinėjanti tiek Lietuvos, tiek užsienio garsenybes, analizuodama D.Petrikonytę atkreipė dėmesį į jos ausis ir sako, kad tai itin sėkmingo žmogaus ausys.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 3 proc. (2,38 euro), o palyginti su 2022-ųjų geguže buvo 14,7 proc. (9,91 euro) brangesnis.