amatas

Netoli Panevėžio nuosavoje kalvėje jau kelis dešimtmečius prie žaizdro sukiojasi ir plaktuku mojuoja kalvė moteris. Moters rankoms be vargo paklūsta net kiečiausias metalas. Kalvė sako nepažįstanti daugiau nei vienos moters, pasirinkusios tokį amatą. Tačiau džiaugiasi turinti puikią draugiją – sutuoktinį, taip pat kalvį. Jų rankose net senutėlis metalas virsta meno dirbiniais. Spėriai kalvėje sukasi moteris: „Čia reikia suktis greitai, nes atšals metalas.

Veiveriuose atidarytas greičiausiai vienintelis šalyje rimorystės muziejus. Rimorius – arklių pakinktus siuvantis žmogus. Šis amatas seniau buvo labai paklausus, nes arklys būdavo ir vienintelė transporto priemonė, ir nepakeičiamas pagalbininkas ūkyje. Muziejų įkūrė netrukus 90 sulauksiantis klebonas, kuris taip pat užsiėmė amatu. Vilkaviškio parapijai priklausančių Pažėrų klebonas demonstruoja kaip yra siuvami pakinktai arkliams.

Buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės kiekvieną žingsnį, regis, stebi ne tik politikai, bet ir visa Lietuva. O jos žingsnių – sunku nepastebėti. Neseniai buvo paskelbta, kad G.Kildišienė palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio bei neseniai knygą išleidusios eksparlamentarės G.Kildišienės susitikimas su viešųjų ryšių ekspertais.

Ar norėtumėte išvysti, kaip su darbininkų uniformomis ir suvirinimo aparatais atrodo mūsų garsieji sunkiaatlečiai Ramūnas Vyšniauskas ar Aurimas Didžbalis? Viena uostamiesčio profesinė mokykla pakvietė būrį sportininkų, verslininkų, politikų išbandyti suvirintojo amatą. Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje – neįprastų mokinių būrys. Darbininkų uniformomis čia persirengė krepšininkai, sunkiaatlečiai, politikai, verslininkai. Ir netrukus visi į rankas gauna suvirinimo aparatus.

Masinės gamybos pasaulyje autorinis antspaudas – elegantiškas tapatumo ženklas. Juo galima pažymėti knygas, laiškus, dovanų kuponus, svarbius dokumentus, laiškus. Grafikė Jūratė Kemeklytė-Bagdonienė ir kultūros istorikė Neringa Jarmalienė seną meno šaką bando paversti mažu ir maloniu verslu. Gaivina seną amatą Ex libris pažodžiui išvertus iš lotynų kalbos reiškia iš knygų. Tai knygos ženklas, parodantis, kas jos savininkas.

100-ųjų Lietuvos švietimo reformos pradininkės Meilės Lukšienės gimimo metinių minėjimo renginiai eina į pabaigą kartu su 2013 metais. Pedagogė, edukologė, habilituota socialinių mokslų daktarė, viena iš tautinės mokyklos koncepcijos autorių sakė, kad švietimo sistema – pirmiausia geras mokytojas. Geras, atsakingas švietimas yra prioritetas, kuris keičia visuomenę. Akivaizdu, jog pedagogo profesijos prestižas Lietuvoje yra jau seniai gerokai sumažėjęs.

Lietuvoje iš tradicinio amato išgyventi galima, tačiau reikia atrasti tai, ko reikia rinkai, tvirtina skulptorius, pedagogas, medžio drožėjas ir dailės studijoje Varėnoje savininkas Algimantas Juškevičius. „Skulptoriui, medžio meistrui, išgyventi galima, tačiau reikia daryti tuos gaminius, kurie ras pirkėją. Jeigu darysi rimtas, parodines skulptūras, tai jau yra sudėtinga (išgyventi – red.

Kauno statybininkų rengimo centre daugiau nei du metus buvo vykdomas šis infrastruktūrinis projektas, įrengtos naujos automobilių techninės priežiūros, diagnostikos ir remonto dirbtuvės; automobilių mechatronikos, elektros ir elektronikos dirbtuvės, automobilių ir jų agregatų plovykla bei dažymo kamera.

Kadaise menine kalvyste besivertusios, vėliau bankrutavusios bendrovės „Hefaisto kalvė“ vadovas, kalvis Kęstutis Plyskaitis ėmėsi individualios veiklos. Meldikviršiuose įkurtose jo dirbtuvėse įvykdyti užsakymus (pagaminti tvorą, vartus, turėklus) jam gelbsti kitas, irgi pagal individualiosios veiklos pažymą dirbantis kalvis. Po prieš keletą metų Kęstutį užgulusių skolų vyras sako atsitiesti dar nespėjęs, tačiau tiki, kad tokia diena išauš. Be jį maitinančio darbo, vyras pajuto aistrą peiliams.