alvydas nikžentaitis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „alvydas nikžentaitis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „alvydas nikžentaitis“.
Baltarusiai kėsinasi į Vytį ir LDK istoriją? Atsakė, kiek pavojingas litvinizmas
Litvinizmas – pseudomokslas, saujelės baltarusių fanatizmas ar reali grėsmė Lietuvai? Sutarimo, panašu, neranda ne tik politikai, bet ir istorikai. Sviatlana Cichanouskaja kartoja, kad pasirodžiusios diskusijos apie litvinizmą yra provokacijos, o Lietuva yra geriausia laisvųjų baltarusių draugė. Tuo metu profesorius Alfredas Bumblauskas ragina lietuvius iš naujo mokytis istorijos ir pripažinti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra ne tik mūsų, bet ir baltarusių valstybė.
Istorikas: neturi būti tokių dalykų, kaip vieninga istorijos politika
Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.
A. Nikžentaitis: L. Linkevičiaus atsiprašymo sureikšminti nereikia
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus praėjusią savaitę Lenkijoje išsakyto atsiprašymo už praėjusios kadencijos Seimo sprendimą nepritarti įstatymui dėl pavardžių rašymo lenkiškais rašmenimis sureikšminti neverta, kadangi ministras kalbėjo labai atsargiai, tačiau santykius su lenkais gerinti būtina, mano Ježio Gedroico (Jerzy Giedroyc) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Lietuvių ir lenkų intelektualai ieško bendrų sąlyčio taškų
Politikų atšaldytus lietuvių ir lenkų tautų santykius bando gaivinti Druskininkuose į lenkų kultūros veikėjo Jerzy Giedroyco fondo suvažiavimą susirinkę Lietuvos ir Lenkijos intelektualai.
Knyga, kurioje iki šiol neskelbti Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai
Lietuvos istorijos institutas ir „Versus aureus“ leidykla maloniai kviečia dalyvauti knygos „Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 1 dalis. Sankt Peterburgo konvencijos“ pristatyme.
Renginys vyks 2009 m. birželio 17 d. (trečiadienį), 17 val. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).
Renginį ves doc. dr. Edmundas Rimša
Knygos sudarytoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
Dalyvaus: prof. habil. dr. Jūratė Kiaupienė, doc. dr.
Knygų mugės kultūrinių renginių programa
Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai.
PROGRAMA
Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų
10:00
Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.
V. Tomaševskis: „P. Plechavičius turėjo nemažai šalininkų ir turi būti pagerbtas“
Šiandienos Lietuvos politikai nesivelia į ginčus dėl generolo Povilo Plechavičiaus vaidmens, teigdami, jog šiuos vertinimus palieka istorikams.
Kauno miesto savivaldybei pritarus šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengiamas biustas tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos veikėjui generolui P.Plechavičiui.
Žymūs visuomenės veikėjai ragina LRT tarybą atnaujinti D. Kuolio laidas
Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.
Vilko vaikai: pokaris Rytprūsiuose
„Įsėdome į prekinį traukinį ir atvažiavome į Lietuvą. Elgetaudami vaikščiojom po kaimus. Mus priėmė pagyvenę žmonės. Jų vaikai jau buvo užaugę. Šeimos galva, tėvas, mokėjo vokiečių kalbą. Taip ir likau pas juos, užaugau, išmokau lietuviškai...“, – „Vilko vaikų“ atsiminimuose rašo Ingrida M. W. Sovietams 1944 m. įsiveržus į Rytprūsius, ieškodami prieglobsčio į Lietuvą atvyko daugybė vaikų. Apie savo istorijas jie prabyla tik dabar.
Reikalauti iš Rusijos pinigų beviltiška ir neprotinga
Pastaruoju metu vėl skamba raginimai aktyviau reikalauti, kad Rusija Lietuvai atlygintų okupacijos padarytą žalą. Girdint šį keliamą triukšmą (arba net Valdo Adamkaus netriukšmingą pasisakymą), darosi sunku suvokti: ar tie politikai iš tikrųjų nesuvokia ar tik apsimeta. Be abejo, kai kas apsimeta, nes bijo būti pavadinti išdavikais, Rusijos pataikūnais ir pan.
REKLAMA
REKLAMA