algirdas mykolas brazauskas

Vienų dievinamas, kitų nekenčiamas – toks buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Jis gyveno dvejomis epochomis, sugebėdamas suderinti komunistinę patirtį ir šalies interesus. Nors niekada pats nesijautė politiku, jo tvirta asmenybė neretam piliečiui simbolizavo saugumą. Į kolektyvinę atmintį A. M. Brazauskas įsirėžė kaip prezidentas, ne tik sugebėjęs rodyti lyderystę, bet ir būti arti visuomenės.

Negalia šias veržlias, aktyvias, ryžtingas merginas lydi nuo vaikystės ir tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Vis dėlto ji neužgožė jų noro drąsiai svajoti, kurti vis naujus planus ir atkakliai siekti juos išpildyti.  Šeduvos miestelyje gyvenanti Irmina Beneševičiūtė – Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė, besigilinanti į politikos mokslus. Sakysite – ir kas gi čia tokio, kasmet doktorantūrą renkasi dešimtys aukštąsias mokyklas baigusių ir magistro diplomą gavusių žmonių.

Prieš trisdešimt metų septyniolika skirtingo amžiaus ir patirčių vyrų, vadovaujami pirmosios Lietuvos premjerės moters, suformavo pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę. Kremliaus spaudimas, ekonominė blokada, gyventojų nepasitenkinimas ir viską gaubianti nežinia – turbūt nė vienai po to dirbusiai vyriausybei neteko patirti tiek iššūkių, kiek jiems, mena tuometiniai ministrai.

Algirdas Mykolas Brazauskas buvo, o ir liko tas žmogus, kurį vieni aistringai mylėjo, o kiti – taip pat aistringai nekentė. Tai žmogus, kuris savyje suderino komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti tiek politikoje, tiek gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose ir Lietuvai vadovo būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Tik įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vetavo tris Seimo priimtus įstatymus. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad prezidento veto dažnai yra pagrįsti, tačiau taip besielgdamas G. Nausėda gali turėti ir kitų tikslų.

Seimas antradienį pataisė Prezidento įstatymą, iš jo išbraukdamas valstybės vadovo našlės teisę į valstybės būstą. Tokiu būdu parlamentas įgyvendino Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad anksčiau prezidento našlei ar našliui nustatyta privilegija į valdišką būstą prieštarauja Konstitucijai.

Neringos savivaldybė planuoja pagerbti kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų suteikdama jam savivaldybės garbės piliečio vardą. „Prezidentas Valdas Adamkus yra ilgametis tarptautinio Thomo Manno festivalio globėjas, festivalio programos dalyvis, jo pranešimai publikuoti Thomo Manno kultūros centro leidžiamame kultūros almanache „Nidos sąsiuviniai“, – teigiama sprendimo projekto teikime. Taip pat pažymima, kad V. Adamkus yra UNESCO geros valios ambasadorius žinių visuomenei.

Svarbiausias ir ryškiausias Prezidentūros darbuotojas, žinoma, yra pats prezidentas. Tačiau už jo nugaros stovi kelios dešimtys specialistų, dalijančių patarimus šalies vadovui. Per beveik 30 metų S. Daukanto aikštėje savo išmintimi su svarbiausiu šalies asmeniu dalijosi ir užsienio politikos vilkai, ir viešųjų ryšių guru. Dalis jų vis dar aktyviai veikia visuomeninėje ir politinėje veikloje, kiti – pasitraukė iš aktyvios ar matomos veiklos.