alfredas skinulis

Elektra varomi automobiliai laikomi ekologiškiausia transporto priemone, nes sukelia mažiau triukšmo ir padeda sumažinti išmetamų teršalų kiekį, ypač, kai baterijos įkraunamos panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Populiarėjant elektromobiliams tenka rinktis – jų baterijas perdirbti ar panaudoti kitiems tikslams. Šiuolaikiniuose elektromobiliuose naudojamos ličio jonų baterijos paprastai tarnauja mažiausiai 10 metų, o vėliau praranda efektyvumą.

Seime ant stalo nugulė naujas įstatymo projektas – jį priėmus, vairuotojams prieš perkant padangas atsirastų prievolė sumokėti užstato mokestį. Dalis ekspertų į tokį pakeitimą žvelgia skeptiškai ir tikina, kad padangos brangs, suvešės juodoji rinka, o taršos problemos nebus išspręstos.

Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas. Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių.

Akivaizdu, kad esminis lūžis elektrinio transporto rinkoje įvyks tuomet, kai elektra varomos transporto priemonės taps pigesnės už įprastinius benzinu ar dyzeliu varomus automobilius. Atsižvelgiant į mažėjančią įkraunamų bateriją kainą, keičiasi ir prognozės, kada tai gali įvykti.

Aplinkos apsaugos instituto specialistai elektromobilių skaičių Lietuvoje lygina su lašu jūroje. Visiškai elektra varomų elektromobilių Lietuvoje mažiau nei tūkstantis. Anot specialistų, toks kiekis Lietuvai per mažas, todėl galimos ir kompensacijos, ir nauji mokesčiai. „Elektromobilių registruotų Lietuvoje nepasiekė tūkstančio, elektromobilių naudojimas yra mažas.

Šešėlyje veikiantys naudotų automobilių pardavėjai Lietuvoje kasmet gauna apie 256 mln. eurų neapskaitytų pajamų, dar 33 mln. eurų žalos šalies biudžetas patiria dėl neteisėto jų ardymo, teigia pirmą kartą tokį tyrimą atlikęs Aplinkos apsaugos institutas. Pasak instituto, tai reiškia, kad šešėlyje yra mažiausiai pusė šalies naudotų automobilių verslo. „Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo šešėlio mastas Lietuvoje yra itin didelis, o šešėlio pasekmės – skaudžios.

Mokslinių tyrimų bendrovė „Counterpoint“ paskelbė, kad atnaujintų panaudotų išmaniųjų telefonų rinka pasaulyje pernai, palyginti su 2016 metais, išaugo 13 proc., iki beveik 140 mln. įrenginių. Tai – 4 kartus daugiau nei per metus pasistiebė naujų išmaniųjų telefonų rinka, jos augimas 2017 metais siekė 3 procentus.

Nuo kitų metų pavasario keičiasi automobilių išregistravimo tvarka – transporto priemonės jau nebus automatiškai išregistruojamos, jei jų dokumentai nebus tvarkingi. Eksploatuoti netinkamas automobilis bus išregistruojamas tik pateikus tokios transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.

Brangstant transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugoms, kai kurie gyventojai patys linkę keisti automobilių filtrus ar panaudotą tepalą. Visgi ne visi gyventojai žino, kaip tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis ir kur galima priduoti, pavyzdžiui, alyvos atliekas. Akivaizdu, kad daugiausia automobilių atliekų (padangų, akumuliatorių, filtrų, amortizatorių, alyvos, baterijų, stiklų, gumų, buferių, metalų ir pan.