akmenės cementas

Šalies įmonėms, dalyvaujančioms ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, artimiausiu metu bus paskirstyti nemokami ATL 2021-2025 metams. Juos gaus 64 įmonės. Didžiausias leidimų skaičius atiteks Jonavos azoto trąšų gamintojai „Achemai“, naftos perdirbėjai ir importuotojai „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementui“, kitoms didelėms įmonėms, šilumos tinklams, elektrinėms ir katilinėms, pranešė Aplinkos ministerija.

Vienintelės Lietuvoje cemento gamybos bendrovės „Akmenės cementas“ vadovas teigia, kad nepaisant rekordiškai išaugusios būsto paklausos statybos sektorius pernai traukėsi, o cemento vartojimas šalyje smuko 5–7 proc. Pasak Artūro Zarembos, tam didžiausios įtakos turėjo pandemija ir šalyje du kartus paskelbtas karantinas. „Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 5–7 proc.  Naivu būtų tikėtis, kad po dviejų karantinų būtų kitaip.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Latvijos elektros prekybos kompanija „Latvenergo“ paskelbė keičianti savo prekės ženklą Lietuvoje ir nuo trečiadienio oficialiai vadinsis „Elektrum Lietuva“. Toks pats žingsnis bus žengtas ir Estijoje – Estijos elektros prekybos bendrovę pervadinant į „Elektrum Eesti“. Antradienį surengtoje konferencijoje kompanijos atstovai teigė, kad šiuos metus turėtų užbaigti aptarnaudami 11 proc. Lietuvos rinkos klientų, o kitąmet planuoja aprėpti 18 proc.

Pagalvojus apie Akmenės rajoną, pirmiausia galvoje suskamba „Akmenės cemento“ pavadinimas. Nieko stebėtino – šioje įmonėje dirba jau trečia akmeniškių karta ir daug kas rajone susiję su šia įmone. Su „Akmenės cemento“ vadovu Artūru Zaremba, įmonei vadovaujančiu kone dešimtmetį, kalbamės ten, kur ir atsiranda lietuviškas cementas.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Europos Sąjungos paskelbtos sankcijos su Baltarusijos režimo rėmėjais susijusioms bendrovėms privertė ne juokais sunerimti ir mūsų šalies verslininkus. Mat kai kurių jų verslas glaudžiai susijęs su įmonėmis, įtrauktomis į ES juodąjį sąrašą, rašo „Lietuvos rytas“. Bene daugiausia ryšių su Lietuva turi ES nemalonę užsitraukusio Baltarusijos oligarcho Jurijaus Čižo valdomas koncernas „Traipl“. Jis mūsų šalyje ir perka, ir parduoda. Tačiau nuo šiol bet kokia prekyba su „Traipl“ uždrausta.

Dukart per metus šalies pamiškės ir pakelės priglaudžia kalnus automobilių padangų. Jas, nebetinkamas naudoti, vairuotojai išmeta, užuot nuvežę į specialias aikšteles. Toks elgesys teršėjams gali užtraukti tūkstantines baudas, tačiau kiekvienais metais atsiranda nebijančių būti sučiuptiems už rankos. Aplinkosaugininkų teigimu, kartais nebenaudojamas padangas išmeta net mažesni automobilių servisai, įsipareigoję jas saugoti ir perduoti utilizuojančioms bendrovėms.