abraomas linkolnas

10. Timas Cookas Po Steve'o Jobso mirties, Timas Cookas tapo „Apple“ kompanijos generaliniu direktoriumi. Taip pat jis yra „Nacionalinio futbolo fondo“ ir „Nike“ direktorius. Kai Timas Cookas pasirodė pardavimų rinkoje, jis drastiškai pradėjo ginti gėjų, biseksualų ir lesbiečių teises visame pasaulyje. 9. Andersonas Cooperis Vienas žymiausių JAV žurnalistų, ypač išpopuliarėjęs po savo televizijos šou „Anderson Cooper 360“, kuriame buvo rodomi svarbiausi pasaulio įvykiai.

Kartais iki tikslo trūksta tiek nedaug – tik kelių žodžių, kurie įkvėptų nesustoti ir nepasiduoti. Nors atrodo, jog šie garsūs žmonės sėkmingą gyvenimą gavo padėtą ant auksinės lėkštutės, labai klystate, nes ir jiems teko kovoti dėl vietos po saule. Pasižiūrėkite, kur jie dabar, todėl jų auksinės citatos tikrai gali tapti jūsų laimingu bilietu. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Abraomas Linkolnas Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek pasiryžta tokie būti.

Prasidėjus Olimpiadai rašyti bet kuria kita tema ir tikėtis skaitytojų dėmesio – dalykas rizikingas, tačiau kodėl nepabandžius? Juk „kas nerizikuoja, tas negeria šampano“, ar ne? Apie Lietuvos prezidentų posakius ir jų išliekamąją vertę ką nors pasakyti gana keblu, mat visi po Nepriklausomybės atkūrimo šias pareigas ėję asmenys viešojoje erdvėje buvo identifikuojami labiau pašaipiai, negu pagarbiai – vienas, mokėjęs rusiškai, charakterizuojamas posakiu „vsio zakonno“, kitas – gal nuo per ilgo ...

Jameso C. Humes knyga „Čerčilio iškalba, Linkolno tvirtybė: geriausių oratorių sėkmės paslaptys“ moko iškalbos paslapčių. O mokytis ragina iš talentingiausių oratorių istorijoje. Paklauskite savęs, ar turite bendravimo įgūdžių, reikalingų norint iškilti? Ar turite žvaigždėms būdingų galių, kurios palaikytų jūsų kompanijos augimą? Vinstonas Čerčilis, Abraomas Linkolnas, Margaret Tečer, Napoleonas ir kiti oratoriai ir permainų organizatoriai naudojo charizmos ir patrauklumo triukus.

Šešioliktasis Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Abraomas Linkolnas (gyv. 1809-1865 m.) leisis į vampyrų medžioklę – prie animacinės juostos „9“ dirbę Timas Burtonas bei Timuras Bekmambetovas įsigijo teises į Setho Grahame-Smitho knygą „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“ („Abraham Lincoln: Vampire Hunter“). Abu Timai nenorėjo praleisti progos kuo greičiau pagriebti „vampyrišką istoriją“ – iškalbingo pavadinimo literatūros kūrinys prekyboje pasirodė tik vakar, kovo 2 dieną.

Springfildas nėra vien fiktyvus miestelis iš animacinio serialo „Simpsonai“. Tai Ilinojaus valstijoje įsikūręs istorinis A. Linkolno miestelis, JAV ir pasauliui švenčiant jo gimimo metines vis dažniau atsiduriantis rampų šviesoje. Palyginti su Europa, JAV nėra turtinga senovinių paminklų. Šalyje, kuri 1776 m. iškovojo nepriklausomybę, 1818 m. įkurtas miestelis jau laikomas istoriniu. Kalba čia eina apie Springfildą Ilinojaus valstijoje.

Jau rytoj Vašingtonas tikisi sulaukti nuo 1 iki 4 milijonų turistų, siekiančių išvysti Barako Obamos inauguraciją. Būtent šiame istorija alsuojančiame mieste prieš pusamžį M. L. Kingas pasakė garsiąją kalbą „Aš turiu svajonę“, o dabar naujai išrinktas prezidentas imasi tą svajonę įgyvendinti. Inauguracija, beje, nėra tas renginys, į kurį pateksi vos užsinorėjęs.

Būsimasis JAV prezidentas Barakas Obama šeštadienį traukiniu leidosi į savo inauguracijos ceremoniją. Kaip ir Abraomas Linkolnas 1861-aisiais, jis iš Filadelfijos - amerikiečių demokratijos lopšio - į Vašingtoną išvyko geležinkeliu, praneša agentūra AFP. B. Obamą kelionėje lydėjo jo šeima, artimi patarėjai ir šalies piliečiai. Per 217 km kelionę įvyko daugybė sustojimų, kad kuo daugiau žmonių galėtų pamatyti būsimąjį prezidentą.

Yra daug nuotraukų, turinčių ilgiausias istorijas, bet yra nedaug tų istorijų, galinčių šokiruoti visuomenę, lemti karų pabaigą ar pakeisti valdžios politiką. Režisierius, fotografas ir žurnalistas Ransomas Riggsas pristato 13 nuotraukų, kurios, jo nuomone, sugebėjo „surikti“ taip garsiai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį.   1. Fotografija, padidinusi fotokorespondentų įkainius. „Omahos paplūdimys, Normandija, Prancūzija“, Robertas Kapa, 1944 metai.