a. maslauskaitė

Prezidentūros užsakymu atlikta visuomenės apklausa stipriai supykdė specialistus. Apklausoje klausta gyventojų nuomonės apie vadinamąją Stambulo konveciją, tačiau, kaip sako specialistai, klausimas buvo suformuotas taip neprofesionaliai, kad apklausos dalyvius galėjo suklaidinti. Negana to, kad apklausa neatspindi visuomenės nuomonės, specialistai pasigenda ir pačio prezidento pozicijos Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Sakyti, kad gausus skyrybų skaičius – šių laikų problema, būtų klaidinga. Dar sovietmečio Lietuvos statistikoje tam tikru metu matyti spartus skyrybų šuolis. O štai atgavę nepriklausomybę ėmėme tuoktis mažiau. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kas per pastarąjį pusę amžiaus lėmė santuokų ir skyrybų skaičiaus pokyčius Lietuvoje. Skyrybų revoliuciją, kaip sako mokslininkai, Lietuva išgyveno 1965 m. antroje pusėje, kai Sovietų Sąjunga liberalizavo skyrybų procesą.

Santuoka Lietuvoje vyrams padovanoja mažiausiai dešimt metų. Tokią išvadą daro demografai ir sociologai, tačiau priduria, kad moterų amžiui tai šitaip ryškiai neatsiliepia. Jų gyvenimo trukmė ir taip yra ilgesnė, tačiau vedybinis gyvenimas jas „baudžia“ kitaip. Anot VDU Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės, ta bauda siejama su tuo, kad ištekėjusiai moteriai tenka daug didesnė darbų ir pareigų našta.