a. bukantis

Pagalvoję apie žiemą, dažnas įsivaizduojame kalnus sniego, mikštas ir šviesias pusnis, stingdantį šaltį. Be sniego taip pat neatsiejamos ir didžiosios metų šventės – Kalėdos. Tačiau panašu, kad šiemet per Kalėdas sniego ne tik nematysime, bet dar turėsime taikytis su lietumi ir purvynais. Kuo arčiau Kalėdos, tuo labiau bliūkšta baltų ir jaukių Kalėdų fantazija.

Kalendorinis pavasaris jau praktiškai ant nosies: dar savaitė ir atsisveikinsime su žiema. Tačiau tokia šiluma, kokią turime vasario mėnesį, anksčiau džiaugdavomės tik kovą ar balandį. Pastovios sniego dangos šiemet taip pat neturėjome, o jei sniego ir buvo – jis greitai ištirpdavo.

Rudenį orų permainos tampa kaip niekada aktualios, vienas labiausia laukiamų rudens etapų – Bobų vasara. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis jau šiai savaitei turi gerų žinių. „Rudens orai būna kontrastingi, kaip įprasta Lietuvoje, ir štai šių metų ruduo, rugsėjis, irgi yra ne išimtis.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

Briuseliui siūlant Europos Sąjungos narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų, Lietuva turėtų pasirinkti nuolatinį vasaros laiką, mano mokslininkai. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis teigia, kad toks sprendimas būtų logiškesnis, nes palikus žiemos laiką, vasarą jis nesutaptų su žmonėms įprastu bioritmu.

Klimatas ne tiktai šyla, bet jis šyla greitai. Klimatologai teigia, kad kylant temperatūrai klimato sistema gali tapti chaotiška, nevaldoma ir netgi pavojinga. Vienas besikeičiančio klimato pavyzdžių – fenomenali jūros ledo netektis Antarktidoje, dėl kurios ėmė sukti galvą mokslininkai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas auga, o šiltnamio dujų emisijos nedidėja – vadinasi, Lietuvos ekonomikos, skirtingai nei besivystančių šalių, plėtra yra sveika, „Žinių radijui“ atkreipė dėmesį klimatologas Arūnas Bukantis, komentuodamas Niujorke pasirašomą Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. „Lietuva atrodo neblogai, mat mūsų šiltnamio dujų išmetimai sudaro vos 22 tūkst. tonų.

Šylant klimatui įvairių šalių mokslininkai kuria vienas už kitą drastiškesnius Žemės gelbėjimo planus. Kai kurios geoinžinerijos srityje dirbančių mokslininkų idėjos – nuo debesų skaidymo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų laidojimo vandenyno dugne – atrodo pasiskolintos iš fantastinės literatūros. Gal būtent geoinžinerija yra tas būdas, kuris padės sustabdyti klimato kaitą? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju profesoriumi Arūnu Bukančiu.

Pasaulio geoinžinerijos specialistai su klimato atšilimu siūlo kovoti įvairiais, vienas už kitą drąsesniais būdais. Tačiau ar bandydami pabėgti nuo vienos bėdos neprisišauksime naujų? Apie siūlymus sustabdyti klimato kaitą, pavyzdžiui, sklaidant debesis, kad jie sulaikytų mažiau nuo Žemės kylančios šilumos, prisotinti juos specialiomis medžiagomis, kad mažiau šilumos pasiektų Žemę arba sustabdyti ledynų tirpimą Arktyje, kalbamės su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros ve...