Viber

Sostinės pareigūnai tiria du sukčiavimo atvejus pagal identišką scenarijų. Vilniaus rajone ir mieste nuo sukčių nukentėjo dvi moterys. Šįkart pasitelkta populiari bendravimo programėlė „Viber“. Per ją buvo siunčiamos nuorodos, kurios padėdavo išsiaiškinti asmenų prisijungimų duomenis. Pirmas atvejis užregistruotas sausio 18 d. apie 14 val.

73-ejų Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas, naršydama internete ir bendraudama socialiniuose tinkluose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl susikūrusi „Instagram“ paskyrą moteris tikrai nesitikėjo išgarsėti – ji paprasčiausiai norėjo su pasauliu dalintis savo nuotraukomis.

Karantinas kiek pakeitė gyventojų įpročius – daugiau bendraujama nuotoliniu būdu. Specialistai nurodo, kad net ir pasibaigus karantinui skambučių srauto ir suvartojamų mobiliųjų duomenų procentas yra daug didesnis nei iki tol. Specialistai mano, kad didelę įtaką padidėjusiam nuotoliniam bendravimui daro per karantiną susiformavę įpročiai, o taip pat ir tai, kad nemažai įmonių Lietuvoje darbuotojams vis dar leidžia bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Neteisėtu poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovams įtariamas advokatas Valdas Rakauskas teigia esantis vienintelis iš praėjusią savaitę trijų sulaikytų advokatų susitikęs su STT vadovu Žydrūnu Bartkumi ir perdavęs jam informaciją apie galbūt neteisėtus jo pareigūnų veiksmus.

Advokatui Giedriui Danėliui pareikšti įtarimai yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kriminalinės žvalgybos pareigūną Renatą Martišių, rodo BNS gauta teismo nutartis. Prokuratūra teigia, kad advokatas neleistinai grasino teisėsaugos pareigūnams, pats advokatas sako tik vykdęs savo pareigą informuoti apie neteisėtus STT pareigūno veiksmus.

Pavelas Durovas nėra toks pastebimas, kaip Markas Zuckerbergas. Nevaldo jis ir tokios verslo imperijos, kaip „Apple“ ar „Google“. Tačiau jo titaniška kova su Kremliaus cenzūros mašina interneto laisvei reiškia šį tą daugiau nei milijardinės vertės pardavimai. Šio rusų kilmės verslininko (pats jis save dažnai žiniasklaidoje vadina pasaulio piliečiu) veikla yra tai, ką galime vadinti interneto laisvės principų laikymusi.

„Telegram“ blokavimo istorija tapo Dovydo ir Galijoto kova už interneto laisvę Rusijoje. Ir, panašu, kad „Dovydas“ kol kas gudrumu lenkia valstybės cenzūros atstovus – netikėtai paaiškėjo, kad paprasčiausiai blokuoti „Telegram“ IP adresų nepavyks, nes šie sugeba „slėptis“ tokių interneto gigančių, kaip „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ serveriuose.

Technologijų genijus Pavelas Durovas 2013-aisiais įkūrė „Telegram“, tai pačiais metais anksčiau Rusijos saugumas faktiškai viešai atėmė iš jo didžiausią Rusijos socialinį tinklą „Vkontakte“. Dabar jis vėl susidūrė su cenzūros pavojumi ir perspėja, kad norint draudimais nugalėti ekstremizmą internete teks blokuoti jį visą. „Telegram“ yra viena populiariausių susirašinėjimo programų Rusijoje, sparčiai populiarėjanti visame pasaulyje ir itin gerai vertinama kritikų dėl savo saugumo ir funkcijų.

Daliai Kaliningrado valdininkų uždrausta naudotis vakarietiškomis virtualaus bendravimo sistemomis, „siekiant užtikrinti kibernatinį saugumą“, pranešė Kaliningrado merija.