Nerijus Kasiliauskas

Ne visi darbuotojai žino, kad šventinių dienų išvakarėse darbo diena jiems sutrumpėja valanda. Tačiau papildoma valanda gali džiaugtis tik visą darbo dieną dirbantys asmenys. Tokią privilegiją darbuotojams numato Darbo kodekso 112 straipsnis, kuriame rašoma, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Seimas svarstymo stadijoje pritarė nenustatytos apimties darbo sutarčiai, kas reiškia, kad darbuotojas galės būti įdarbintas mažiausiai 8 val. per mėnesį ir nebus laikomas bedarbiu. Be to, tokiu atveju darbuotojas turės būti pasiruošęs bet kada būti iškviestas darbdavio– tad, kaip sako profsąjungos, toks darbuotojas bus „nei pakartas, nei paleistas“. „Tokia sutartis reiškia, kad darbdavys neprivalo darbuotojui siūlyti darbo ir iš anksto nustatyti darbo valandų skaičiaus.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.