Liutauras Grigaliūnas

Dar pavasarį, tik pradėjus kilti oro temperatūrai, vis dažniau pasigirsta musių zyzimas. Vasarą musės tampa ypač įkyrios. Gausiais būriais zujantys vabzdžiai gali sugadinti ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja: žmonės dažniausiai net nesusimąsto, kad regimai nekaltos musės gali pernešti daugybę ligų.

Mokslininkai skaičiuoja, kad 30% JAV gyventojų kenčia nuo vorų fobijos, nepaisant to, kad žmogus turi daugiau šansų nužudyti vorą nei šis gali įkąsti. Žmonėms baimė kelia diskomfortą: pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, jaučiami skrandžio spazmai, pykinimas ir pan. Jeigu žmogus bijo vorų, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis. Vorų poravimosi metas Lietuvoje sutinkama virš 400 rūšių vorų.

Bene labiausiai paplitusios sodinės juodosios skruzdėlės po žiemos miego aktyviai ieško maisto gyventojų namuose – pavienės darbininkės randamos ir lovoje. Jei skruzdėlės įsiveržė į namus, kenkėjų kontrolės ekspertai rekomenduoja gintis. „Nusiskundimų dėl skruzdėlių namuose gauname kiekvieną dieną.

Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt. „Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių.

Nuo blakių ir blusų niekas neapsaugotas – nesvarbu, ar namai tvarkomi kasdien, reguliariai skalbiama patalynė, drabužiai. Kartais užtenka praeiti laiptine, kurioje vaikštinėja benamiai gyvūnai, ar naktį praleisti viešbutyje. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad naktiniai „vampyrai“ kelia vis didesnį siaubą visame pasaulyje. „Patalinės blakės ir blusos – globalizacijos problema.

Įsivyraujantį rudenį žymi ir kalendorius, ir oras už lango. Šaltis, drėgmė gyventojus skatina ne tik šilčiau apsirengti, bet ir pasirūpinti prevencija nuo kenkėjų. Nepaisant to, kad vapsvų ir musių ore skraidžioja vis mažiau, tačiau iš laukų grįžta pelės, žiurkės, spintose įsiveisia drabužinės kandys. Kur po vasaros keliauja kenkėjai ir kaip nuo jų apsisaugoti? 1. Palėpė Palėpė – viena iš patraukliausių vietų pelėms ir žiurkėms žiemoti.

Raudoni niežintys, nestipriai deginantys 1 cm gumbeliai – tokius ant vaikų rankelių išvydo socialinė darbuotoja, atvykusi į socialiai remtinos šeimos butą Kaune. Įtardama, kad tai nėra uodų įkandimai ar alergijos požymiai, moteris nedelsdama kreipėsi pagalbos į kenkėjų kontrolės bendrovę, kuri apžiūrėjusi namus rado blakių židinius. „Gyvi vabzdžiai slėpėsi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, už grindjuosčių, po tapetų įtrūkimais.

Atšilus orams gyventojai vis daugiau laiko praleidžia gryname ore, tačiau vakariniai pasivaikščiojimai, buvimas gamtoje nėra tokie malonūs – tenka gintis nuo skaudžių kraujasiurbių atakų. Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas aiškina, kad dabar kaip tik tas metas, kai stovinčiame vandenyje gyvenusios uodų lervos išsivystė iki suaugusių uodų ir šie dabar ieško jiems reikalingo maisto – mūsų kraujo.

Balandis – laikas, kai sodiname medelius, sėjame ankstyvąsias lauko daržoves, aprenkame senus lapus, purename žemę. Besidarbuojantys tiek darže, tie sode susiduria su skruzdėlėmis. Vieniems šie maži padarėliai – priešas, kitiems – draugas. „Skruzdėlės – imperijų statytojos, galinčios refleksiškai pakelti 10 kartų už save sunkensį svorį.