Kurk Lietuvai

Viena aktualiausių neįgaliųjų gyvenimo problemų – neturėjimas galimybės dirbti. Daugybė iniciatyvų, socialinių kampanijų, projektų, konferencijų, vieni kitų ir savęs pačių įtikinėjimų – vis tiek problema nemažėja. Statistika šiek tiek skiriasi, nelygu kas ją pateikia, bet dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų yra apie 29–30 proc. Panašūs skaičiai buvo ir 2017-aisiais, ir prieš dešimtmetį.

„Jeigu būtume vienoje erdvėje, paklausčiau jūsų, ar norėtumėte patirti socialinę atskirtį ir neturėti galimybės dalyvauti priimant jums svarbius sprendimus?“ – į virtualiai surengto „Socialinio recepto“ forumo dalyvius kreipėsi Anglijos Nacionalinės sveikatos tarnybos Asmens sveikatos priežiūros skyriaus ir „Socialinio recepto“ programos vadovas Jamesas Sandersonas.

Karolina Zakarauskaitė, po studijų užsienyje grįžusi į Lietuvą ir prisijungusi prie programos „Kurk Lietuvai“, sako, kad negalia jos gyvenime egzistavo nuolatos. Sąvoką „kitoks“ prisimena pirmą kartą išgirdusi būdama aštuonerių, kai tėtis aiškino, kad jos jaunesnysis brolis Kasparas turi Dauno sindromą.

Premjeras Saulius Skvernelis į ekonomikos ir inovacijų ministrus teikia savo patarėjo Luko Savicko kandidatūrą. Premjeras kandidatūrą prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė penktadienį susitikimo metu.  Pasak prezidento atstovo Antano Bubnelio, iki šiol L. Savicko kandidatūra nebuvo bent kiek išsamiau aptarta. „Po du mėnesius trukusių paieškų premjeras pateikė L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.

Lietuvoje rengiamasi kurti tinklą mokyklų, kurios galėtų priimti į Lietuvą grįžtančių lietuvių vaikus. Šiuo metu dešimtyje Lietuvos savivaldybių atrinkta 21 mokykla, priklausysianti šiam tinklui. Jų atstovai pirmadienį Kaune susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi. „Ta 21 mokykla yra atrinkta kaip geriausios mokyklos, kurios turi daugiausiai patirties“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Draugiškiausios jaunimui savivaldybės ir verslai nuo kitų metų galės tą pažymėti specialiais ženklais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su „Kurk Lietuvai“ programos dalyviais renka „Draugišką jaunimui savivaldybę“ ir „Draugišką jaunimui verslą“. Draugiškos jaunimui savivaldybės ir verslai yra tie, kurie prisideda prie jaunimo situacijos gerinimo ir jaunimo politikos įgyvendinimo regionuose.

Konferencijoje „Jaunimo garantijos – sužinok, kad gali“, kuri Vilniuje, buvo ne tik pagerbti ir apdovanoti žmonės, daugiausiai prisidėję prie jaunimo užimtumo gerinimo, bet ir pristatytos asmeninės projekte dalyvavusių jaunuolių sėkmės istorijos. „Kurk Lietuvai“ alumni Aivaras ir Julija atrinko penkis skirtingus atvejus, kurie atspindėjo visiškai skirtingas situacijas. Du šių įkvepiančių istorijų pagrindiniai veikėjai atvyko savo patirtimis pasidalinti gyvai.

Živilė Nečejauskaitė – viena iš tų nedaugelių emigrantų (kuriuos dalis likusių lietuvių taip mėgsta pašiepti, esą jie ne patriotai), kuri grįžo į Lietuvą. Živilė Birmingeme (Jungtinė Karalystė) dirbo tarptautinėje konditerijos kompanijoje, tačiau nutarė grįžti į gimtinę ir mėginti kažką pakeisti. Ir jai, atrodo, sekasi. „Jau mokykloje žinojau, kad važiuosiu į užsienį. Kadangi draugių šeima gyveno Anglijoje, tai ten vasaras ir leisdavome.

Vyriausybė šią savaitę pakoregavo planą dėl užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą ir stipriai sumažino programos „Kurk Lietuvai“ apimtis. Pagal šią programą užsienyje studijavę ar kitokios tarptautinės patirties turintys jaunuoliai konsultuoja skirtingas viešojo sektoriaus institucijas. Ministrų kabineto patvirtintame plane iki 2019 metų numatyta, kad prie programos kasmet turėtų prisidėti iki 10 tokių specialistų.