G. Nausėdos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo asmeninį prioritetinį dėmesį Aljanso rytinio sparno stiprinimui, sako Lietuvos prezidentas. Po neeilinio NATO viršūnių susitikimo Briuselyje Gitanas Nausėda žurnalistams teigė, kad pavyko pasiekti įsipareigojimo, jog dar iki susitikimo Madride birželį bus imtasi žingsnių stiprinti NATO sienų apsaugą Rytų Europoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda NATO viršūnių susitikime Briuselyje ragino Aljansą stiprinti rytinį flangą ir pabrėžė, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau karių, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. „Atėjo laikas NATO kuo skubiau pereiti nuo atgrasymo prie priešakinės gynybos. Tai ypač aktualu NATO rytiniame flange, kur būtina didinti sąjungininkų pajėgas ir stiprinti oro gynybą“, – sakė šalies vadovas.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) plėsti sankcijas Rusijai, ypač – energetikoje. „Rusija finansuoja savo kruvinus veiksmus Ukrainoje iš pinigų, kuriuos jiems sumokame už naftą ir dujas. Tai nebegali tęstis. Negalime savo pačių pinigais finansuoti terorizmo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti atjunga ne tik Rusija, bet ir Baltarusija. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad ir Baltarusija yra karo dalis. Apie tai premjerė kalbėjo sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje. Premjerė pabrėžia, kad Lietuvos pozicija visad buvo tokia, kad Lietuva yra už plačiausias sankcijas atjungiant institucijas nuo SWIFT. „Institucijos yra SWIFT dalis, ne valstybės.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.