Lietuvos vėliava šalies rinktinių treneris šluostėsi išsiliejusias džiaugsmo ašaras, nes bene geriausiai žino, kokia yra šios komandos pergalės kaina, ką reikėjo įveikti siekiant pirmo Lietuvos istorijoje krepšinio 3×3 aukso aukščiausio lygio rinktinių varžybose.
Visas trejas grupės rungtynes, ketvirtfinalį ir pusfinalį laimėjusios Lietuvos krepšininkės lemiamoje Europos žaidynių dvikovoje 19:16 palaužė favoritėmis laikytas pasaulio vicečempiones prancūzes.
„Jos visos – skirtingos, bet kartu mes lyg šeima“, – po triumfo apie čempiones sakė pergalės šokį aikštėje sutrypęs Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinių strategas.
LTOK.lt paprašė D.Novicko trumpai apibūdinti kiekvieną auksinės rinktinės žaidėją.
Kamilė Nacickaitė (ūgis 181 cm, 33 metai)
Kamilė – rinktinės lyderė, apie kurią sukasi visas žaidimas. Ji – nuostabus žmogus, bet reikia turėti raktą jai atrakinti. Ne veltui ji Instagrame pasivadinusi @specialk23_. Kamilė – tikrai ypatinga. Bet kažkaip mums sekasi rasti bendrą kalbą ir visada išliekame komanda, vienas kumštis. Kitos žaidėjos ir aš ja tikime, o Kamilė tai stengiasi pateisinti.
Gabrielė Šulskė (177 cm, 32 metai)
Šiuo momentu turbūt labiausiai ja didžiuojuosi. Nes kai pradėjo žaisti krepšinį 3×3, Gabrielė dar turėjo gimtųjų Šiaulių charakterio bruožą – jei mane muša, tai ir aš mušu. Bet šie metai ir pastarosios kovos įrodo, kad darbas, pokalbiai nenueina veltui. Dar tokios ramios Gabrielės nesu matęs. Ji šiame turnyre išnaudojo stipriąsias puses, nebuvo jokių nereikalingų užsiplieskimų. Nes ji yra komandos smegenys, pagrindinis sraigtelis visame mechanizme, juk ta pati Kamilė nuo jos priklauso – Gabrielė puikiai perduoda kamuolį.
Martyna Petrėnaitė (181 cm, 25 metai)
Nors Martyna yra jauniausia, ji šioje komandoje yra labiausiai patyrusi 3×3 krepšinio žaidėja. Martyna atlieka savo juodą darbą, kurį ne visi pastebi. Kartais perdega, bet visa laiką ja tikiu, nes žinau, kad niekada nieko nesugadins, tyliai ramiai padarys tai, ką moka ir gali.
Giedrė Labuckienė (190 cm, 32 metai)
Giedrė vėliausiai prisijungė prie mūsų, kaip mes vadiname, šeimos. Bet puikiai pritapo ir buvo labai svarbi sėkmės Krokuvoje dalis. Nežinau, kaip mums tai pavyksta, gal lemia ta šeimos atmosfera, bendravimas, kad žmogus kone tik per mėnesį visiškai įsiliejo į komandą. Mes tikime vieni kitais ir tas tikėjimas, klausymas, susikaupimas mus veda į pergales.
