Užsienio verslas

Čekija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,3 proc. didesnės vertės nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Patikslintas įvertis – 0,2 procentinio punkto blogesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos augimas sulėtėjo nuo 0,4 proc. per paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Namų ūkių vartojimas per pirmus tris šių metų mėnesius didėjo 1 proc., valstybės išlaidos – taip pat 1 proc.

Turkija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 5,7 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį pranešė Turkijos statistikos institutas. Ekonomikos metinis augimas spartėjo nuo 4,0 proc. pernai spalį-gruodį, rezultatas pateisino analitikų prognozes, nurodo „Trading Economics“. Pramonė gamybą padidino 4,9 proc., žemės ūkis – 4,6 procento. Statybų sektorius augo 11,1 proc., paslaugų – 4,3 procento. Namų ūkių vartojimas didėjo 7,3 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Latvijos sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 0,1 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Įvertinus šiuos veiksnius, ekonomika paaugo 0,9 procento. Per pirmus tris šių metų mėnesius sukurtas BVP to meto kainomis įvertintas 9,335 mlrd. eurų.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, sumenko 1,2 proc., penktadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Tuo tarpu analitikai pranašavo gerokai kuklesnį susitraukimą – 0,2 proc., nurodo „Trading Economics“. Kovą buvo užfiksuotas prekybos pagyvėjimas 2,6 proc., po keturis mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Vien tik maisto produktų pardavimų apimtys praėjusį mėnesį sunyko 3,7 proc., o ne maisto prekių – padidėjo 0,2 procento.

Ispanija skyrė daugiau nei 150 mln. eurų baudų keturioms pigių skrydžių oro linijoms, įskaitant „Ryanair“ ir „Easyjet“, dėl rankinio bagažo mokesčių taikymo keleiviams ir kitokios praktikos, kuri laikoma piktnaudžiavimu, penktadienį pranešė vartotojų teisių grupės.

Kanados ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 1,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenys rodo, kad tai buvo sparčiausias augimas nuo 2023-iųjų pirmojo ketvirčio. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) Kanados bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,4 proc., o labiausiai prie to prisidėjo 0,7 proc. augęs namų ūkių vartojimas.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kurį stebi šios šalies centrinis bankas, balandį nekito, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Esama tikimybės, kad ši žinia paskatins Federalinę rezervų sistemą (FED) vasaros metu palaikyti palūkanų normas aukštame lygyje. Prekybos departamentas pareiškime nurodė, kad kainų indekso PCE metinis įvertis balandį didėjo 2,7 proc., o mėnesio infliacija – 0,3 proc.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Estijoje degalai labai kukliai pabrango, o Lietuvos nežymiai atpigo benzinas. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Estija per praėjusį mėnesį pagamino 443 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos – 13 proc. mažiau nei kovą, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Per metus (balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) gamyba padidėjo 3,3 procento. Estijos elektros eksportas per mėnesį sunyko 42,3 proc., per metus – 56,5 proc. iki 64 GWh. Importas sumenko atitinkamai 10,4 proc. ir 12,1 proc. iki 369 GWh.

Su kitomis Europos Sąjungos narėmis suderinta metų infliacija Airijoje gegužė spartėjo iki 1,9 proc. nuo 1,6 proc. balandį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Maisto produktai šalyje šį mėnesį buvo 2,3 proc. brangesni nei prieš metus, ne maisto prekės per metus pabrango 2,5 proc., o energijos ištekliai atpigo 3,6 procento. Suderinta mėnesio infliacija gegužę sudarė 0,5 procento.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ Estijos dalies tiesimo kaina išaugo 3,7-3,8 mlrd. eurų, 2023 metų pradžios duomenimis, rodo Klimato ministerijos vyriausybei pateiktos ataskaitos duomenys. Joje nurodoma, jog palyginti su 2016-2017 metais, ši sąmata padidėjo apytikriai 35 proc., pirmiausia dėl priežasčių, susijusių su Rusijos invazija į Ukrainą bei COVID-19 pandemijos padariniais.

JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti patikslinti, tačiau negalutiniai duomenys. Prieš mėnesį skelbta, jog JAV ekonomika sausį-kovą per metus paaugo 1,6 procento. Patikslintas įvertis pateisino prognozių rengėjų lūkesčius. Ekonomikos metinis augimas sulėtėjo nuo 3,4 proc. spalį-gruodį.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 11,0 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1623 eurai, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 16,3 proc. iki 1657 eurų, privačiame sektoriuje – 8,9 proc. iki 1614 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 16,0 proc. iki 10,65 euro.

ES ministrai ketvirtadienį susitarė nuo liepos 1 dienos įvesti „draudžiamuosius“ muitus iš Rusijos importuojamiems grūdams, kuriems iki šiol tarifai iš esmės nebuvo taikomi, sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys. EK šią priemonę pasiūlė kovo mėnesį.

Vidutinis nedarbas euro zonoje balandį sumažėjo iki 6,4 proc. nuo ankstesnius penkis mėnesių fiksuoto 6,5 proc., rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį išliko 6,0 procento. Bedarbių gretos ES balandį retėjo 103 tūkst. iki 13,149 mln., o vien tik euro zonoje – 100 tūkst. iki 10,998 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų balandžiu) bedarbių ES padaugėjo 95 tūkst., tuo tarpu euro zonoje – sumažėjo 101 tūkst. žmonių.

Europos gamtinių dujų rinką praradęs Rusijos gigantas „Gazprom“ pranešė jų gavybą 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, sumažinęs 57,3 mlrd. kubinių metrų, arba 13,9 proc., iki 355,2 mlrd. kubų. Palyginti su 2021-aisiais, gavyba pernai sunyko 159,6 mlrd. kubų, tai yra 31 procentu. Per praėjusius metus „Gazprom“ vidaus ir užsienio rinkose pardavė 342 mlrd. kubų dujų – 37,8 mlrd. kubų, arba 9,9 proc., mažiau nei užpernai.

Kinijos socialinės žiniasklaidos cenzoriai užblokavo kelis interneto influencerius, garsėjančius savo prabangiu gyvenimo būdu, po to, kai buvo paskelbta oficiali kampanija, kuria siekiama apriboti turto demonstravimą internete. Antradienį „Douyin“ tinkle nebebuvo galima pasiekti turinio kūrėjo Wang Hongquano paskyros. Jis turėjo daugiau nei keturis milijonus sekėjų ir savo vaizdo įrašuose demonstruodavo dizainerių aprangą, skrydžius pirmąja klase ir savo nefrito papuošalų kolekciją.

Vokietijos verslo pasitikėjimas, stiprėjęs tris mėnesius iš eilės, gegužę nepakito, išlikdamas pastarųjų 12 mėnesių aukštumose. Atidžiai stebimas pirmaujančio šalies ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene kas mėnesį skelbiamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas verslo apklausomis, šį mėnesį išliko ties 89,3 punkto žyma. Naujasis rodiklis nepateisino agentūros „FactSet“ kalbintų analitikų prognozių, kurios pranašavo didėjimą vidutiniškai iki 90,3 punkto.

Infliacija euro zonoje nepaliaujamai lėtėja, tad atėjo laikas pradėti bazinių palūkanų mažinimą, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas. „Infliacija nepaliaujamai artėja prie 2 proc. tikslo, todėl birželį būtų metas sušvelninti pinigų politiką, pradėti mažinti bazines palūkanas“, – teigiama O. Rehno pareiškime, paskelbtame Suomijos centrinio banko svetainėje.