santaros klinikos

...

 Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad naujuoju Santaros klinikos vadovu išrinktas trejus metus kitas vadovaujamas pareigas ligoninėje ėjęs Tomas Jovaiša. Pareigas jis pradės birželio 11 d. „Sveikinu T. Jovaišą laimėjus konkursą ir pasiryžus prisiimti atsakomybę už vieną svarbiausių šalies gydymo įstaigų. Pavyko pritraukti vadovą su turtinga profesine, vadybine ir tarptautine patirtimi.

Baigdamas kadenciją VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius  dalinasi savo mintimis apie darbą Santaros klinikose, apie tai, kad visų kolegų pastangos, inovacijos, visas dėmesys ir rūpestis nukreiptas į pagrindinę gydymo įstaigos ašį – į pacientą. Anot profesoriaus, darbas Santaros klinikose – tai nenutrūkstantis žaidimas aukščiausioje lygoje be poilsio ant atsarginių suolelio.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga 5–8 proc. populiacijos. Nors liga yra visam gyvenimui, kodėl ji atsiranda, nėra iki galo žinoma. Tiesa, bronchinę astmą galima išmokti valdyti, o tam tikrais gyvensenos įpročiais ir sumažinti tikimybę susirgti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Į VUL Santaros klinikas skubiai atvežtas insulto ištiktas garbaus amžiaus pacientas. Gydytojai nedelsdami imasi jį gelbėti pasitelkę šiuo metu patį pažangiausią gydymą – be didelių pjūvių per kraujagysles nukeliaujama iki smegenų kraujotakos ir krešulys pašalinamas. Nors jis atrodo visai nedidelis, laiku nepatekus į medikų rankas pacientą galėjo pražudyti.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Gimusieji su Dauno sindromu nėra gyvenimo pasmerktieji. Tą pažymintys medikai primena, kad tokia diagnozė – toli gražu nėra nuosprendis intelektiniams gabumams ir galimybei realizuotis. Juos teigiamai nuteikia ir tai, kad vis daugiau šeimų, net žinodamos, kad gims vaikas, turintis Dauno sindromą, nenutraukia nėštumo. Nors gimstančių tokių vaikų skaičius kasmet kiek svyruoja, skaičiuojama, kad vienas iš 700–800 gimusiųjų žmonių populiacijoje turės Dauno sindromą.

Santaros klinikos pranešė skaudžia žinią – dėl ligos užgeso gydytojos gyvybė. Kaip skelbiama Santaros klinikų pranešime, kuris buvo patalpintas socialiniame tinkle, dėl ligos mirė doc. dr. Edita Kazėnaitė. „VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. E. Kazėnaitės.