jurgita sejonienė

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį liudijusi parlamentarė, konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. Seime matė pašalinius asmenis, kurie bandė veržtis į parlamento posėdžių salę. Politikė teigė, kad išėjusi iš parlamento rūmų tądien protestuojančiųjų buvo apšaukta.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Pasigirdus žiniai apie gydytojo savižudybę medikų profsąjungos pradėjo tikinti, kad bene 90 procentų medikų yra perdegę.  Ar išties tokia situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė medikų sąjūdžio narė, parlamentarė Jurgita Sejonienė. Ar pažinojote kolegą, galbūt žinote, ar jis iš tiesų jautė nerimą darbe? Kolegą pažinojau, tiesa, jau ketvirti metai kaip nedirbu Santaros klinikose. Iki tol teko dirbti ilgiau nei 10 metų, tai tikrai pažįstu visą bendruomenę.

Nors ne vienus metus velnio lašais piktnaudžiaujančius gyventojus Lietuvoje bandoma pažaboti griežtais alkoholio pardavimo ribojimais, gydytojai toksikologai šiurpsta nuo to, kas visiškai legaliai vyksta vaistinėse. Čia bet kuriuo metu visiems prieinami širdies lašai ir kiti preparatai alkoholio pagrindu lietuvių tiesiog šluote šluojami ir vartojami ne lašais, o buteliukais.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.