dienos pjūvis

Meteorologai perspėja, kad Europoje, sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne, laukia dar viena karšta vasara. Praeitais metais dėl alinančio karščio atostogos buvo nutrauktos visą vasaros sezoną, nes turistų perpildytose turistinėse vietose lankytojai alpdavo nuo karščio, o dėl miškų gaisrų Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje teko evakuotis. „The New York Times“ skelbia, jog dabar šalys bando adaptuotis, o draudimo kompanijos siūlo draudimus nuo karščio.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad po Seimo rinkimų rudenį, jei laimės socialdemokratai, premjero poste matytų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Paramą Nausėdai išreiškusi ir šiuo metu reitingų viršūnese esanti Blinkevičiūtė patogiai dirba Europarlamente ir sako, kad nenori užbėgti įvykiams už akių, tačiau apie premjero postą galvoja. Apie tokias išankstines postų dalybas išgirdę politologai kraipo galvas – esą ankstyvas postų dalinimasis abiem politikams gali grįžti bumerangu.

Vos kiek daugiau nei dvidešimt procentų surinkusios premjerės Ingridos Šimonytės štabas vakarėlį baigė dar iki vidurnakčio. Vis dėlto štabe netrūko dainų apie Lietuvą, šokių ir gausių sveikinimų. Šimonytė pripažino pralaimėjimą prezidento rinkimuose, telefonu naktį pasveikino Nausėdą su pergale. Tiesa, žurnalistams Šimonytė pridūrė, kad pasirodė geriau už bet kokį kada nors nepriklausomos Lietuvos istorijoje rinkimuose dalyvavusį premjerą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį buvo perrinktas prezidento rinkimuose ir jau planuoja būsimus darbus. Jis paminėjo, kad toliau ketina siekti gerovės tikslų visoms visuomenės grupėms, susitelks į užsienio politiką, nes Lietuvai labai svarbi yra draugų ir partnerių vienybė. Apie tai, kokie darbai laukia Nausėdos ir kokias pamokas gavo konservatoriai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas.

Rusijos provokacija – šį kartą Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti vakarų reakciją.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16-a centų, o benzino beveik 9-iais centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.

Po ilgų diskusijų, Vyriausybė pagaliau pristatė savo planą, kuriuos mokesčius siūlo didinti norint daugiau pinigų skirti gynybai. Planuoja labiau apmokestinti alkoholį, tabako gaminius, degalus. Taip pat papildomai apmokestinti draudimo kompanijas ir metams pratęsti bankų solidarumo mokestį. Nors premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių siūlymų iš esmės visi pritarė, tačiau taip nėra. Atskirus siūlymus kritikuoja ne tik opozicija, bet ir patys koalicijos partneriai.

Prieš artėjančius rinkimus socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia pensijų augimo prognozes. Pasak ministrės Navickienės, per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027-aisiais su būtinuoju stažu pensininkas turėtų vidutiniškai gauti 900-us eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830-imt eurų. Tiesa, ekonomistų prognozės niūresnės, mat mažėjant dirbančiųjų, orias pensijas būsimiems senjorams teks pamiršti.

Kaunas tapo pirmuoju Lietuvos miestu, Senamiestį paskelbusiu mažos taršos zona ir apmokestinusiu žmones, važiuojančius per jį. Nuo rugpjūčio 1-osios kelio trumpintojai, važiuodami per unikalią Kauno vietovę, privalės mokėti 2 eurus. Dalis gyventojų tokius mokesčius vertina skeptiškai, o kavinių savininkai viliasi, kad lankytojams bus patogiau.