alergija

Vaistininkai skaičiuoja, kad šių metų balandį vaistinių preparatų nuo alergijos įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai. Ilgametės tendencijos rodo, kad alergizuojančių augalų žydėjimas tęsis ir gegužę, tad žiedadulkių alergijos kamuojamiems žmonėms patariama skirti daugiau dėmesio šios nemalonios ligos prevencijai. „Ryškesnė pavasarinių alergijų pradžia Lietuvoje paprastai būna kovą, kuomet žydi lazdynai, alksniai.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga 5–8 proc. populiacijos. Nors liga yra visam gyvenimui, kodėl ji atsiranda, nėra iki galo žinoma. Tiesa, bronchinę astmą galima išmokti valdyti, o tam tikrais gyvensenos įpročiais ir sumažinti tikimybę susirgti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.

Šiuo metu besiskleidžiantys pumpurai ne tik džiugina savo grožiu, bet ir sukelia tam tikrų negalavimų kai kuriems žmoonėms. Higienos institutas įspėja, kad dabar vykstantis žiedadulkių plitimo pikas ypač pavojingas sergantiems astma žmonėms bei turintiems alergiją. Šiuo laikotarpiu svarbu tinkamai savimi pasirūpinti. Ką reikia žinoti apie žiedadulkes? Alergiją sukeliančios žiedadulkės yra mažos, lengvos ir sausos, todėl vėjas jas lengvai išnešioja dideliais atstumais.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, niežėjimą, bėrimus ar svorio praradimą. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip ir kodėl atsiranda ši problema.  Deividas iš Marijampolės klausė: „Sveiki, turiu klausimą apie maisto netoleravimą. Esu 27 metų ir pradėjau netoleruoti įvairių produktų: pieno, mėsos, kviečių. Galiu valgyti tik salotas, kiaušinius, žuvį.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Atėjus pavasariui, žmonės ne tik džiaugiasi orais, bet ir susiduria su šio metų laiko metamais iššūkiais. Alergijos, peršalimas bei silpnas imunitetas – su tuo lietuviai susiduria dėl pakitusių oro sąlygų.  „Benu“  vaistinės vedėja Inga Norkienė, ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas komentuoja, kokius preparatus pavasario metu lietuviai perka dažniausiai bei su kokiomis sveikatos problemomis susiduria.

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.