REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams.

Praėjo jau beveik trys mėnesiai, kai rugpjūčio pabaigoje į Lietuvą atskraidinti lietuvių kariams Afganistane talkinę vertėjai. Sulaukę leidimų gyventi mūsų šalyje užsieniečiai dabar susiduria su niūria kasdienybe. Jiems sunkiai sekasi ieškoti būsto ir darbo, mat lietuviai bijo ir vengia savo butus nuomoti migrantams.

REKLAMA

Darbo net ir nekvalifikuoto kol kas niekam nepavyko gauti: „Trys žmonės gyvena viename kambaryje, trys kitame. Mes eisim į kitą kambarį, ten gyvena dvi šeimos – 8 žmonės gyvena dviejuose kambariuose.“

Shafi aprodo, kokiomis sąlygomis gyvena iš Afganistano į Lietuvą atvežti nuo talibų režimo bėgę jo tautiečiai. Mokyklos bendrabutyje Raseiniuose jie gyvena jau trečias mėnuo ir kol kas nežino, kada galės išsikraustyti į kitą, geresnį, būstą: „Buvo planuota, jie pažadėjo mums, kad būsime čia 15 dienų. Tačiau vis pratęsia tą laiką, pradžioje iki vieno mėnesio, tai mes vis dar gyvename čia.“

„Aš ir mano vaikai turime psichologinių problemų, mes jaučiame depresiją. Visą laiką šis mažas kūdikis verkia, mes viename kambaryje jau trys mėnesiai, kiek ilgai mes dar čia būsime“, – pasakoja afganistanietė Seema Wafa. 

REKLAMA
REKLAMA

Afganistaniečių integracija rūpinasi Lietuvos raudonasis kryžius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Koordinatorė sako, kad procesai juda pirmyn, tačiau lėtai.

REKLAMA

„Tiesiog dabar yra tas etapas, kuomet gavę leidimus jie susiduria su realybe. Kaip reikės gyventi, kokias išmokas gaus, kaip susirasti būstą, kaip susirasti darbą“, – teigia programų vadovė Eglė Samuchovaitė. 

Afganistaniečių įsikūrimui Lietuva skiria vienkartines išmokas – vienas asmuo gauna 500 eurų vienkartinę išmoką, jei keliasi dviese – 750 eurų, kuo didesnė šeima, tuo išmoka bus didesnė. Taip pat migrantams iki metų laiko iš biudžeto bus mokami pinigai, skirti nuomai. Vienam žmogui 90 eurų, jei būstas Vilniuje, jei Kaune – 40. Ieškodami butų nuomai afganistaniečiai susiduria su lietuvių priešiškumu. Dalis lietuvių bijo ir nenori savo būstą išnuomoti migrantams iš rytų. Tad gali būti, kad Raseiniuose kai kuriems teks pagyventi dar mėnesį ar kelis.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes ieškome butų visoje Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune, tačiau problema, kad negalime gauti jokio būsto. Lietuviai sako, kad nenori nuomoti butų užsieniečiams“, – tikina afganistanietis Shafi Noori.

Apie problemas kalba ir E. Samuchovaitė: „Nuostatos, ypatingai šitos migracijos krizės akivaizdoje, ir lietuvių yra gana neigiamos žmonių atžvilgiu, tai tikrai neatmesiu šito aspekto, kaip trukdančio ir keliančio iššūkius surasti žmonėms būstus. Bet yra lūkesčiai mano minėti, pačių žmonių, tai yra turėti didelius butus už mažą kainą.“

„Galbūt peržiemoti ir neteks, bet žiemos vidurį gal ir pasieksime. Supraskime, sudėtinga situacija tame, kad gausios šeimos, reikia surasti visoms, kur gyventi. Plius, tos šeimos nori tam tikrų poreikių, gyventi ne tik Raseiniuose, bet Vilniuje, Kaune“, – ramina Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Afganistaniečiai jau atsisakė kelių jiems pasiūlytų butų dėl jų būklės arba per didelės kainos. Iš 170 migrantų, atvykusių iš Afganistano į Raseinius, keturios šeimos jau persikėlė gyventi į Vilnių, dar keturios į Kauną. Tačiau, kol kas niekas iš jų dar nepradėjo pradėti dirbti.

„Aš noriu dirbti, nes turiu tris vaikus, mano vyras nori dirbti, kad gyventume geriau. Mes turime mokytis kalbą. Dabar mes neturime jokio plano, gyvename be jokio plano. Be plano žmogus yra niekas“, – sako Seema Wafa. 

„Bet kokio, pradžiai bet kokio, už kurį mokėtų pinigus, kad galėtume pragyventi. Vėliau, kai įgysime įgūdžių, galėsime dirbti geresnius darbus. Pradžiai būtų gerai bet koks darbas“, – kalba Shafi Noori. 

REKLAMA

Tiesa, susitikimai su darbdaviais jau buvo organizuojami. „Kol kas patys afganistaniečiai vertina galimybes, ar jiems verta eiti, ar ieškoti darbo Vilniuje, Kaune, kur jie siekia tolimesnės savo gyvenimo ateities“, – tikina Andrius Bautronis. 

„Bet vėlgi, lūkesčiai yra didesnių atlyginimų. Ir dirbti tą darbą, kurį žmonės dirbo savo kilmės šalyje. Bet visi suprantam, kad tokiems darbams gali reikėti lietuvių kalbos ir tikrai nebūtinai tas pradinis darbas, kurį žmogus galėtų dirbti, nemokėdamas lietuvių kalbos“, – kalba E. Samuchovaitė. 

Vieno žmogaus išlaikymui šiuo metu Lietuvos vyriausybė skiria 250 eurų. Jei šeimoje 5 žmonės, jie turi pragyventi už 640, 6 asmenų šeima už 750 eurų. Į šias išmokas afganistaniečiai gali pretenduoti ilgiausiai iki 3-ejų metų. Kad gautų išmoką, asmuo ar šeima turi dalyvauti integracijos programoje – mokytis kalbos, dirbti ar bent ieškoti darbo.

Jie dar NEPRADĖJO PRADĖTI dirbti. Aš esu žurnalists.
kalbos ir tik ka;bos netikiu ju noru rasti darba kas nori tas randa,del nuomos tai neaisku ar sumokes,o nesumokejus nuomos iskeldinti bus problema
Įdomu, o ko jie tikėjosi ? Rojų surasti Lietuvoje ...Čia reikia sunkiai ir daug dirbti...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų