REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“.

REKLAMA

Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu. Bet šiandien konservatorių lyderį pas save paslapčia pakvietė pats G. Nausėda. Jam akis į akį ir per spaudą išrėžė, kad pagal Konstituciją užsienio politiką formuoja prezidentas, o ne ministras.

„Kiekvienas pokalbis Europos Sąjungos lyderio su Lukašenka yra legitimizavimas“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra pavojingas kelias“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Paprastai istorijoje tai baigiasi labai blogai“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

REKLAMA

Taip reaguoja valdantieji į kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius su A. Lukašenka, kai ji ėmėsi spręsti iki šiol vis gilėjusią migrantų krizę.

„Lukašenka visa tai išnaudoja labiau propagandai“, – tikina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

A. Merkel jau du kartus telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos iki šiol nepripažįstamu Baltarusijos prezidentu. Ir aiškinosi galimybes išspręsti pačio A. Lukašenkos sukurtą migrantų krizę.

„Diktatoriai, autoritarai yra žinomi tuo, kad jie nesilaiko teisės normų, net ir susitarus kažką, nereiškia, kad jie to laikysis. Tai jeigu galima tikėtis, kad mes pasiekėme kažkokių rezultatų, kad bus patraukti žmonės nuo sienų, ar kažkas tokio, mes niekada negalėsime žinoti, kiek jų bus patraukta, kur jie bus patraukti, kas darysis toliau“, – teigia G. Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tokie dalykai negalėjo būti aptarti be Lenkijos žinios“, – sako Ž. Pavilionis.

Ž. Pavilionis sako, kad tai buvo asmeninis A. Merkel sprendimas. „Dirbkime su vokiečiais, kurie yra su mumis, kurie niekada nepadarys jokių sprendimų, kurie susiję su mūsų rytinėmis sienomis, nepasitarę su mumis. Galų gale su Lenkija“, – sako Ž. Povilionis.

Bet panašu, jog A. Merkel kabinetas pasitarimų turėjo. G. Nausėdos patarėja užsienio klausimais sako, kad prezidentūra žinojo apie būsimus A. Merkel skambučius. Tai dar labiau įsiutino konservatorius, nes prezidentūra apie tai nepranešė ministrui G. Landsbergiui.

„Vieninteliu žodžiu galiu pasakyt, tai yra apmaudu, tai apsunkina darbą, informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius, esame susitarę, kad būtume informuoti laiku, tai, ačiū Dievui, kad turime gerų draugų už Lietuvos ribų“, – komentuoja G. Landsbergis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valdantieji į Seimą pasiaiškinti žada kviesti ir G. Nausėdos patarėją. „Arba posakiai, kad mes prezidentūroje tariamės su tuo, kam yra būtina. Na, šituos ponios Skaisgirytės teiginius mums reikės išsiaiškinti Užsienio reikalų komitete. Kas yra tie, kas, jūsų nuomone, su kuriais šioje valstybėje būtina tartis?“ – svarsto Ž. Povilionis.

Įtampai pasienyje išliekant, G. Nausėda pasikvietė Vilniuje reziduojančių NATO šalių ambasadorius. Bet prieš tai neviešintam susitikimui paslapčia nuo visuomenės pasikvietė ir Gabrielių Landsbergį.

Pasirodė ir prezidentūros komentaras: „Lietuvos Respublikos Prezidentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas. Jos buvo derinamos ir dėl Vokietijos kanclerės kontaktų su A. Lukašenka. Prezidentas kviečia užsienio reikalų ministrą jam kylančius komunikavimo klausimus spręsti ne per žiniasklaidą, o tiesiogiai. Taip yra ir efektyviau, ir greičiau. Šalies įvaizdžiui kenkia skuboti, emocijomis grįsti pareiškimai.“

REKLAMA

Konservatoriai laikosi taktikos, kad su teroristais nesiderama, tad ir su A. Lukašenka jokių derybų negali būti. O jį palaužti tikisi sankcijomis ir spaudimu.

„Reikia krizę spręsti, o krizių sprendimas yra įvairus. Galima nematyti, kad yra problema ir tiesiog bandyti nuolatinio karo būsenoje būti, galima bandyti krizę spręsti. Tai Vokietijos kanclerė, kaip išmintinga, patyrusi politikė bando spręsti krizę“, – sako buvęs premjeras Saulius Skvernelis.

„Sankcijos, jos akivaizdu, kad duoda tam tikrą efektą, bet kokį ir kada rezultatas galėtų būti jau labiau apčiuopiamas, negali pasakyti niekas“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

REKLAMA

Tačiau kol politikai laukė kol suveiks sankcijos, prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Lukašenka sukaupė tūkstančius migrantų ir krizė čia kasdieną gilėjo.

Landsbergis sako, kad po A. Merkel skambučių A. Lukašenkai Europos Sąjungoje jau pasigirdo siūlymų daryti A. Lukašenkai nuolaidas – į sankcijų paketą Baltarusijos oro linijų „Belavia“.

„Iš esmės dalis sankcijų nustotų reikšmės ir turinio, nes „Belavia“ yra pagrindinis įrankis, kuriuo Lukašenka naudojosi gabendamas dideles mases, grupes apgautų žmonių į Baltarusiją. Tai mes tada pasakytume, kad tas įrankis nereikšmingas“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Merkel kritikos sulaukė ir pačioje Vokietijoje, juolab jau netrukus jai teks palikti kanclerės postą. O kilus triukšmui, pasisakė ir pats vakarus terorizuojantis A. Lukašenka. Jis pareiškė, kad su juo bet kokiu atveju teks taikstytis.

„Kyla klausimas – mes žmones gelbėjame ir norime pasinaudoti bet kokia pagalba, ar pas juos tik „Lukašenkos režimo“ klausimas. Na taip – Lukašenkos režimas. Ir su šiuo režimu jums teks dirbti, oponentai ir kiti, sėdintys ten užsienyje ir maitinami iš JAV rankos, pirmiausia“, – teigia A. Lukašenka.

Atrodo, kad santykiuose su A. Lukašenka Lietuva išbandė įvairias taktikas. Nuo Dalios Grybauskaitės šypsenos ir susitikimo iki visiškos izoliacijos ir raginimo įvesti europines sankcijas. Bet Linas Kojala pripažįsta, kad faktas, jog dabar A. Lukašenka tiesiog atsidūrė dar giliau Vladimiro Putino glėbyje. Ir yra rizika, jog ateityje Lietuvos siena su Rusija bus ne 275 kilometrų kaip dabar, o beveik 700 kilometrų ilgesnė. Baltarusijos sąskaita.

REKLAMA

„Akivaizdu tai, kad yra siekis ypatingai iš Rusijos pusės spausti Baltarusiją, kad integracija gilėtų ir kad niekam iš kaimynų nekiltų abejonių kas yra sprendimų priėmėjas, kalbant apie Baltarusijos geopolitinę laikyseną. Ir aišku, kad vakarų šalims būtų labai negatyvi tendencija, jeigu Baltarusija būtų visiškai ir galutinai uzurpuota, ir taptų tiesiog dar viena iš Rusijos gubernijų“, – komentuoja L. Kojala.

Pats G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs, tačiau šį antradienį pareiškė, kad sprendžiant migrantų krizę kalbėtis su A. Lukašenka vis tik reikia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų