REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų.

Augančios energijos kainos kelia vis daugiau aistrų. Valdančiųjų planą sušvelninti kainų augimą gyventojams į miltus mala opozicija ir perspėja, esą tai apgaulingas vartotojų nuraminimas, mat ne kam kitam, o patiems gyventojams iš savo kišenės ir teks susimokėti visą šildymo, elektros ir dujų kainą, kokia didelė ji bebūtų.

REKLAMA

Opozicija prie sienos remia valdančiuosius, kad šie nesiruošė žiemai ir neužsipirko pigių dujų anksčiau. Opoziciniai valstiečiai ragina jau dabar skubiai fiksuoti energijos kainas gyventojams, o kainų nepriemokas nuo gyventojų pečių perkelti energijos milžinei „Ignitis".

Juodkrantėje gyvenanti Kristina praėjusią žiemą už savo 70 kvadratinių metrų buto šildymą dujomis šalčiausią mėnesį paklojo 300 eurų. O visas šildymo sezonas atsiėjo 2000 eurų. Moteris nebesumoja, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą, mat dujos dar pabrango 50 proc. ir brangs toliau.

REKLAMA
REKLAMA

„Kuo tolyn, tuo baisyn, dar kompensuodavo merija dalį, pusę, iki praeitų metų. Dabar mokam, kiek mokam. Dujos pabrango, pristatymas, neužteks to, ką uždirbome vasarą“, – sako Kristina Šimanskienė.

REKLAMA

Neringos meras Darius Jasaitis pripažįsta, kad tokių gyventojų Neringos savivaldybėje daugybė – namai nerenovuoti, o klimatas vėjuotas ir drėgnas, tad svarsto tokiems gyventojams padėti – nustatyti šilumos kainos lubas, kurias viršijus žmonės gaus kompensacijas.

„Vilniečiai verkia dėl 20 eurų padidėjusių sąskaitų. Mūsų sąskaitos 50 kv. metrų buto 150 eurų per mėnesį. Ties ta riba dėsime brūkšnį“, – tikina jis. 

Žadėdama šį šildymo sezoną dešimtadaliu daugiau nepasiturinčių gyventojų apdalinti kompensacijomis už šildymą, ministrė Monika Navickienė kalba, kad gyventojai visgi turi ne tik prašyti kompensacijų, bet ir susitvarkyti, modernizuoti savo šildymo sistemas.

REKLAMA
REKLAMA

„Modernizavimas galėtų spręsti, renovacija, yra namų, kur dar yra sudėtingoj situacijoj dėl netvarkingų langų“, – teigia ministrė Monika Navickienė.

Siūlo „lubas" sąskaitų augimui

Žadėdama pateikti įstatymų projektus, kaip gyventojams bus sumažintos drastiškai augančias dujų, elektros ir šildymo kainos, vyriausybė žada nuo sausio įvesti kainų lubas, kad gyventojai už elektrą nuo sausio mokėtų ne daugiau kaip 20 proc. brangiau nei šiuo metu, dujos pabrangs 20-30 proc. šildymas esą irgi negalės būti 30 proc. brangesnis nei dabar.

„Vyriausybės siūlymų esmė nėra, kad niekas nemokėtų. Tais atvejais, kai kompensuojama kainos dalis, bus kompensuojama biudžeto lėšomis. Tam bus numatytos papildomos kitų metų biudžeto lėšos, kam teikiama socialinė parama“, – kalba Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors ministras Dainius Kreivys tikina, kad valstybės valdoma bendrovė „Ignitis" turės skolintis šimtus milijonų eurų, kad amortizuotų gyventojams energijos brangimą, opozicijos atstovai perspėja neapsigauti. Mat ir pati vyriausybė pripažįsta, kad vartotojams nepriemokų niekas nenurašys – jas turėsime susimokėti per ateinančius 5 metus. Nepriemokos bus tiesiog pridedamos prie būsimų sąskaitų.

„Tai bus gyvenimas skolon 5 metų, skolą žmonėms vis tiek reikės sumokėti. Tikėtis drąsiai, kad ateityje kainos kris, tą skolą ir kainų skirtumą padengsit, pagrindo nėra. Mes nežinome, kaip bus. Dabar valdantieji galvojo, kad bus kainų kritimas ir nesipūpino užpirkti dujų, kai buvo mažiausios kainos“, – aiškina Seimo narys Saulius Skvernelis.

REKLAMA

„Bet kokiu atveju, šitas kainų padidėjimas gula ant vartotojų pečių, jis tik išsidėsto ilgesniam laikotarpiui“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Opozicija tvirtina, kad ne tik vyriausybė, bet ir valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis" turėjo pirmiausia ruoštis kainų šuoliui ir kaupti dujų atsargas žiemai dar vasarą, o ne užsiimti elektros vartotojų vilionėmis sudaryti su ja ilgalaikes elektros pirkimo sutartis. Opoziciniai valstiečiai tvirtina, kad esant ekstremaliai situacijai, vyriausybė turėjo jau nuo šių metų pradžios neleisti kainoms didėti, o už jas sumokėti.

„Įšaldyti kainų kilimą, kol tęsiasi ekstremali situacija ir dar metams po jos“, – siūlo Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė

REKLAMA

„Kaip bus su žmonėmis, kurie po 4 metų nusipirks butą? Su skola šildymui, elektra, karštam vandeniui, nes 5 metams išdėstys. Sudėtingas mechanizmas“, – sako S. Skvernelis. 

Dėl augančių komunalinių mokesčių opozicijos kritikuojama premjerė jau nesulaiko emocijų.

„Pradedate ieškoti juodos katės tamsiam kambary. Alternatyva nedaryti nieko. Ir mokėti kompensacijas, kurų našta užgrius tuos pačius jaunus žmones. Nebandykime kurti iliuzijos, kad yra šventas sprendimas, kuris nieko niekam nekainuos“, – teigia premjerė. 

Valstiečiai mano, kad „Ignitis" neturėtų gyventojams palikti kainų augimo naštos, o jas kompensuoti iš savo pelno. Tuo metu pačios „Ignitis" vadovai viešai į politikų rietenas nesivelia ir laukia galutinių valdančiųjų sprendimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Laukiame teisės aktų įsigaliojimo, reguliatoriaus išvadų. Kol jų nebus, nespekuliuosime dėl galimos įtakos“, – aiškina „Ignitis“ atstovas Lukas Zadarackas.

Viltis dėl urėdijos turimų išteklių

Ieškodama papildomų būdų šilumos kainoms sumažinti, vyriausybės akys nukrypo ir į Valstybinę urėdiją. Energetikos ministras reikalauja, kad ši biokurui gaminti patiektų kuo daugiau esą miške pūti paliekamų kirtimo liekanų, kurias šilumos įmonės degintų vietoje brangių dujų.

„Kad galėtume deginti miško kirtaviečių atliekas, šakas, proskynų, parkų valymo atliekas. Tai didžiulė masė biokuro, kuri šildymo kainas galėtų mažinti 10–15 proc.“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

REKLAMA

Urėdijos vadovas Valdas Kaubrė žada dar šiemet pasistengti patiekti papildomus 100 tūkst kubinių metrų, ketvirtadaliu daugiau nei planavo.

„Kirtimo liekanų gamyba turi savo sąnaudas ir kaštus. Iš didesnių kirtimų sąnaudos mažesnės, urėdija nesunkiai patiekia 300 tūkst. kubinių metrų į rinką. Norint patiekti didesnį kiekį, reikalingos didesnės sąnaudos, papildomas kiekis tampa brangesniu“, – tikina jis. 

Augant elektros kainoms vyriausybė ketina atidėti ir elektros rinkos liberalizavimo antrąjį etapą. Elektros tinklo operatorius tam neprieštarauja.

„Nuspėti, kokios kainos bus po pusmečio, sunku, bet žinant visuomeninio tiekėjo ir nepriklausomų tiekėjų kainas, turint laiko apsisprendimui iki kitų metų vidurio, galima padaryti pasirinkimą, nebus tokio spaudimo“, – kalba ESO valdybos narys Renaldas Radvila.

Jei Seimas pritars, pusė milijono elektros vartotojų, kurie dar nepasirinko, iš ko pirks elektrą, ir kuriems terminas baigsis po trijų mėnesių, apsisprendimui greičiausiai turės dar papildomą pusmetį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų