Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę.
Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta. Bronziniam durklui net 4000 metų.
„Mūsų muziejuje iš žalvario epochos radinių nėra, yra akmeninių kirvelių, kaulinių įrankių tai tikrai pirmas. Ir aišku buvo panašu į ieties angalį bet pasikonsultavus sako čia tikrai nėra joks strėlės angalis. Tai yra durklas“, – sako muziejininkas Giedrius Kujelis.
Durklas rastas čia pat, Rokiškio rajone, netoli Pandėlio bet nuo rudens iki dabar buvo išvežtas į sostinę nuodugniems tyrimams, tik po jų istorikai paskelbė verdiktą: toks radinys vienintelis dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
„Manau tai yra sensacija archeologijos pasaulyje, nes iki šiol Lietuvoje šio laikotarpio ankstyvo bronzos amžiaus radinių nebuvo rasta tai šis radinys datuojamas apie 2000 – 1800 m prieš Kr. Priskiriamas varpinių tauriųjų kultūrai kurios paplitimo arealas buvo Pirėnų pusiasalis“, – pasakoja G. Kujelis.
Istorinis reliktas į archeologų rankas pateko iš pasvaliečio. Vyras laisvalaikiu po darbų tyrinėja apylinkes metalo ieškikliu. Jo aparatas ir aptiko pievoje radinį, sako muziejininkas:
„Jeigu Lietuvoje tai pati pradžia bronzos amžiaus ir jeigu tu turi tokį gaminį tai esi pats turtingiausias jau gali didžiuotis, nes kiti naudoja titnagą, o tu metalą.“
Tūkstančius metų dirvoje pragulėjusį senovinį įrankį taip vadinamas lobių ieškotojas nedvejodamas perdavė paveldosaugininkams.
„Ir kaip matom žmogus pilietiškas radęs vertybę nepasiliko sau nepardavė kolekcionieriams o atidavė departamentui kaip ir priklauso. Naudojamas kaip peiliukas atskirti odą nugremžti toks darbo įrankėlis“, – teigia G. Kujelis.
Kol kas istorikams mįslė kaip toks brangus ir statusą pabrėžiantis daiktas atsidūrė Lietuvos teritorijoje, kur kiek žinoma buvo paplitęs titnagas ir įrankiai iš kaulo, keramikos. Ir vis tik tai neginčijamas įrodymas, kad mūsų protėviai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa.
„Tai yra mįslė ar jis atsidūrė tiesiogiai. Ar mainų keliais atėjęs na, o prekybos keliai egzistavo visą laiką. Prekybos vienetas buvo kailiai buvo titnagas tas pats“, – kalbėjo G. Kujelis.
Na, o tas pats metalo ieškotojas muziejams atidavė ir daugiau vertingų radinių. Štai Panevėžio krašto muziejus sulaukė žiedo, pasaginės segės, smeigtukų.
„Patys seniausi eksponatai ritinis smegtukas, kamininis tai romėniškas laikotarpis tautų kraustymosi laikotarpis maždaug 5-8 amžiaus. Tokie eksponatai daugmaž randami visoj Lietuvos teritorijoj bet jie tikrai ankstyvi ir turi archeologinę vertę“, – sako archeologas, fondų saugotojas Dovilas Petrulis.
Iš viso į muziejaus fondo saugotojo rankas iš pilietiško pasvaliečio atkeliavo 11 vertingų archeologinių eksponatų. Baltiškojo paveldo radiniai metalo ieškiklio pagalba jau aptikti Panevėžio rajone Krekenavos ir Naujamiesčio apylinkėse.
„Retais atvejais kreipiasi tie ieškininkai dažniausiai jie nesisako neišduoda tų savo vietų. Kiti kartais būna įlenda į saugomas teritorijas tai tada atsako pagal įstatymą“, – pasakoja D. Petrulis.
Kultūros paveldo specialistai lobių ieškojimą metalo ieškikliais vertina prieštaringai. Mat kartais jie sudarko saugomas teritorijas ir tikrai ne visi aptikę senienų ar tų pačių senovinių monetų skuba perduoti kultūros paveldo departamentui.
