REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

REKLAMA

Vyriausybė giriasi, kad krizės parklupdytam verslui įvairiais būdais tiesianti pagalbos ranką. Ir vienas tokių – tai, kad jau suplanavo 100 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų iš biudžeto skirti verslo nuomos sąskaitoms apmokėti.

Vyriausybė nustatė ir paramos modelį: jei nuomotojas sutiks mokestį sumažinti 30 proc., pusę jo sumokės vyriausybė, tad krizės prispaustam nuomininkui liks susimokėti 20 proc. įprasto mokesčio. Tačiau aiškėja, kad didžioji 100 mln. eurų dalis gali atitekti ne smulkiems, bet stambiesiems biurų ir prekybos pastatų savininkams. Tokios kritikos vyriausybei negaili pats Lietuvos bankas.

REKLAMA
REKLAMA

„Šis pasiūlymas savo logika adekvatus pasiūlymui kompensuoti akcininkui prarastus dividendus. Nekilnojamojo turto savininkas yra turto savininkas, o nuoma yra jo renta už turtą. Yra dabar labai daug žmonių yra praradusių dividendus, nes įmonės neišmoka pelno, bet mes to nesiūlome kompensuoti“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

REKLAMA

Nekilnojamojo turto bendrovės, bankai, prekybos centrų valdytojai iš nuomininkų kasmet susižeria dešimtis milijonų pelno. Tačiau verslininkų atstovai atkerta, kad karantino ribojimus ne jie susigalvojo, o įvedė vyriausybė. Be to, esą daug nuomotojų supranta sunkioje padėtyje atsidūrusius klientus ir jau sumažino jiems nuomos tarifus. Tačiau be valstybės paramos esą net ir stambusis verslas sunkiai išsiverstų.

„Tai gali tęstis kelis mėnesius, gal 4–5. Jei tęsis ilgai, joks vienas verslas to neatlaikys, verslas negali skolintis tokiomis sąlygomis, kokiomis gali skolintis valstybė šiuo metu su neigiamomis palūkanomis“, – pasakoja Nekilnojamojo turto valdytojų atstovas Mindaugas Statulevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Valdantieji nieko blogo neįžvelgia, kad liūto dalis iš 100 mln. eurų atitektų stambiesiems turto savininkams, esą juk taisyklės nustatytos vienodos – tiek mažiems, tiek stambiems. Tačiau opozicija projektą peikia.

„Ta schema yra visai nebloga. Ji remiasi Švedijos, Danijos pavyzdžiu, kad tam tikra procento dalį bankams arba nuomos dengia valstybė. Tam tikrą procento dalį pasidalina solidariai nuomininkas ir nuomotojas“, – teigia Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

„Labai dosnus stambiajam verslui modelis, ar nėra pakrypęs stambiojo verslo naudai, tų, kurie nuomoja? Tikrai yra nusivylimas. Tai viešieji finansai. Net jei sprendimai priimami greitai, jie turi būti paaiškinami ir pagrindžiami“, – kalbėjo Seimo narys Virgilijus Poderys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos bankui ir opozicijai kritikuojant šimto milijonų eurų dalybų planą stambiajam nuomos verslui, finansų ministras jau neatmeta, kad vyriausybės nustatytas paramos mechanizmas gali būti ir keičiamas.

„Kalbant apie pagalbą apie smulkias ir vidutines įmones kad galėtų sumokėti nuomą, labai svarbus solidarumo principas. Ką jis reiškia? Jei nuomotojas sutinka sumažinti įmokas daugiau nei 30 proc., tada prisideda ir valstybė. Šitas solidarumo principas privalo būti taikomas ir toliau. Kalbant apie patobulinimus mechanizmo, kuomet bus parengti teisiniai dokumentai, tikrai įsiklausysime į siūlymus“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Padėti susimokėti nuomos mokesčius vyriausybė pažadėjo visiems verslininkams, kuriems per karantiną uždraudė vykdyti arba apribojo veiklą. Subsidijas vyriausybė žada mokėti už visą karantino laikotarpį ir dar du mėnesius po jo ir viliasi, kad pinigai sumažins įmonių skolų naštą ir išgelbės  bent dalį jų nuo bankroto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų