Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai. Kadangi jaunų žmonių imuninė sistema yra stipri, ir pajėgi sukelti šias audras, jiems virusas buvo daug pavojingesnis.
Kaip ir šiandien, tuomet taip pat buvo suskubta kuo greičiau surinkti kuo daugiau informacijos apie virusą, sužinoti, kaip jis plinta. Siekdami tai išsiaiškinti, trys medikai iš Bostono ėmėsi neįprastų veiksmų ir atliko tyrimą, kuris šiandien būtų laikomas ne tik neetišku, bet ir neteisėtu.
Dr. M. J. Rosenau ir leitenantas J. J. Keeganas Bostono uoste esančiame Elnių salos kalėjime karo belaisviams pasiūlė rizikingą sandorį. Jeigu jie sutiks dalyvauti eksperimente, kurio metu jie tyčia bus užkrėsti gripu, jie bus atleisti nuo bausmės ir paleisti iš kalėjimo anksčiau.
Eksperimento metu vieniems kaliniams buvo suleista audinių iš numirusių pacientų plaučių, kitiems užkrėsti audiniai buvo dedami į akis. Tretiems virusas buvo įpurškiamas į nosį ar burną aerozoliu. Dar kitų kalinių nosys ir gerklės buvo išteptos sunkiai sergančių pacientų seilėmis. Tyrėjai sveikiems kaliniams netgi suleido sergančiųjų kraujo, norėdami išsiaiškinti, ar liga plinta per kraujyje esančius mikroorganizmus.
300 kalinių, sužinoję apie tokį pasirinkimą, nusprendė dalyvauti. Vis dar neaišku, ar jie tikrai suprato šių tyrimų riziką, ar jie tiesiog buvo pasiruošę padaryti bet ką, kad tik išeitų į laisvę. Iš visų pasisiūliusiųjų buvo atrinkti 62 vyrai.
Jiems buvo atliekamos ne tik jau išvardintos procedūros, bet sveiki pacientai netgi buvo vežami į ligonines, skirtas nuo viruso mirštantiems pacientams. Ten jiems buvo liepta atsistoti šalia ligonių, pasilenkti prie jų veidų ir giliai įkvėpti, kai ligonis iškvėpdavo. Siekiant užtikrinti, kad kaliniai tikrai užsikrėstų, pacientai kosėjo į jų veidus ir burnas.
Ir vis vien, nepaisant visų šių veiksmų, nei vienas iš eksperimento dalyvių nemirė nuo viruso – jie juo net neužsikrėtė. Iš tiesų, vienintelis asmuo, kuris susirgo gripu buvo eksperimentuose dalyvavęs gydytojas. Jis mirė netrukus po užsikrėtimo.
Manoma, kad kailiniai greičiausiai jau buvo persirgę ispaniškuoju gripu, todėl prieš eksperimentų pradžią, jie jau turėjo natūralų imunitetą. Kadangi ligą jie jau buvo išgyvenę, jiems malonė buvo pasiūlyta beveik už nieką. Žinoma, kelios jų gyvenimo savaitės, kurių metu mirštantys žmonės kosėjo jiems į veidus arba jiems buvo duodamos mirusiųjų seilės, buvo tikrai keistos.
