Dalis sėkmingai namus pasiekusių pabėgėlių Baltarusijos-Lenkijos pasienyje praleido ne po vieną savaitę ar ne mėnesį, rašoma „Zerkalo“. Atgal grįžo tuomet, kai suprato, kad nebėra vilties pasiekti Europos Sąjungą.
Moteris iš Zakho miesto, kuri atvyko namo pačiu pirmuoju evakuaciniu reisu, pareiškė, kad jos šeima sumokėjo apie 20 tūkst. dolerių kontrabandininkams, kad šie juos nugabentų iki Vokietijos. Tačiau migrantai suprato buvę apgauti, kai atsidūrė Lenkijos pasienyje.
„Mes grįžome todėl, kad mūsų neįleido (į Lenkiją). Jeigu Kurdistane būtų gerai, tai mes iš ten nevažiuotume. Tačiau po visko, ką išgyvenome, aš gailiuosi dėl tokio sprendimo. Maža to, – Kurdistanas yra mūsų tėvynė“, – aiškino ji.
24-erių Dalya Xalaf iš Sindžaro taip pat pareiškė, kad už šeimą sumokėjo apie 20 tūkst. dolerių. „Baltarusiai su mumis elgėsi labai blogai ir Lenkijos valdžia neleido mums kirsti sienos. Kai mes bandėme grįžti į Minską, jie (baltarusiai) taip pat mums tai uždraudė. Mums buvo pasakyta: „Jeigu jūs eisite atgal į Minską, mes užpjudysime jus šunimis“. Todėl mes ir įstrigome (pasienyje) ir negalėjome nei patekti į Lenkiją, nei grįžti į Minską“, – aiškino situaciją ji.
Tiesa, vėliau situacija pasikeitė ir migrantams buvo leistą grįžti į Baltarusijos sostinę. Juos netgi nuvežė į oro uostą. 19-metis Harunas kreipėsi į Irako valdžia, kad ji aktyviau grąžintų ir likusius pasienyje žmones, nes „situacija yra labai prasta“.
„Ten daug moterų ir vaikų tarp jų, – „Kurdistan 24“ reportaže cituojamas jaunas vyras. – Dabar yra daugiau nei 200 žmonių pasienyje su Lietuva“. Haruno teigimu, jis pats yra pasiruošęs grįžti namo ir laukti, kada valdžia sukurs jam darbo vietų, nes jis nenori palikti savo namų ir šeimos.
Kitas migrantas pasakojo, kad pasienyje žmonės yra „kankinami“. „Ten totali katastrofa“, – „Zerkalo“ cituojamas buvęs migrantas ir pažymėjo, niekam nerekomenduoja ten vykti.
Migracijos krizė
Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje komplikavosi lapkričio 8-ąją, kuomet netoli Kuznicos-Bruzgių pasienio patikros punkto susirinko keli tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į ES teritoriją.
Savaitę praleidę miškuose už 800 metrų nuo pasienio punkto, migrantai lapkričio 15-16 dienomis organizuotai paliko stichinę stovyklą ir patraukė prie pasienio punkto. Įvairiais skaičiavimais, pasienyje galėjo būti susikaupę apie 3,5 tūkst. migrantų, dalis kurių pabandė prasiveržti pro lenkų užkardas.
Baltarusijos pareigūnai tuo metu nesiėmė jokių kardomųjų veiksmų ir leido migrantams į Lenkijos pareigūnus iš savo savo teritorijos mėtyti akmenis, metalo konstrukcijas, medžio gabalus. Lenkijos kariuomenė ir pareigūnai į tai atsakė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Lenkų pareigūnai pastarųjų savaičių įvykius pavadino sudėtingiausiu migracijos krizės etapu. Kol kas Lenkijos pareigūnams ir kariams pavyksta atlaikyti minios bandymus nelegaliai kirsti sieną, tačiau Baltarusijos pasieniečiai yra įtariami prisidedantys prie krizės eskalavimo.
Pasienio šturmas nepavyko, o migrantai grįžo į savo laikinąją stovyklą – „Džiungles“. Netrukus Baltarusijos valdžia priėmė sprendimą apgyvendinti migrantus viename iš pasienio zonoje esančių logistikos centrų. Apie 400 žmonių grįžo į namus iš Minsko specialiai jiems užsakytu skrydžiu.
Primename, kad migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip kontroliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.
