Pirmadienį vyko Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) pristatymas „Skurdo ir socialinės atskirties apžvalga Lietuvoje 2021“.
Pristatymo metu apžvelgti naujausi skurdo rodikliai ir jų pokyčiai lyginant su ankstesniais metais, taip pat skurdą patiriančių asmenų iššūkiai ir rekomendacijos skurdo problemoms spręsti.
Kas 8–9 žmogus negali leisti sau geresnio maisto
„Maisto banko“ direktorius Simono Gurevičiaus teigimu, 7,7 proc. gyventojų pernai susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, žmonės negalėjo leisti sau nusipirkti norimo maisto.
„Kai žmonės jaučia didelį materialinį nepriteklių, pirmas dalykas, kurį jie pajaučia, kad jiems trūksta maisto“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Gurevičius.
Specialisto teigimu, kas 8–9 žmogus Lietuvoje pernai neturėjo galimybės pavalgyti pakankamai mėsos, žuvies ar vegetariško maisto.
Nors statistika metai iš metų būna panaši, pernai užklupusi COVID-19 panemdija atvėrė tam tikras žaizdas. Pastebėta, kad „Caritas“ valgyklose aptarnaujamų žmonių skaičius per pandemiją išaugo nuo 150 iki 350 per dieną.
„Maisto banko“ duomenimis, vidutiniškai per mėnesį paramos prašančių žmonių skaičius išaugo penkiais tūkstančiais nuo 138 tūkst. iki 143 tūkst.
„Apie 42 proc. apklaustųjų maisto dalinimo punktuose žmonių pastebėjo, kad išaugo poreikis maistu. Tai viena iš problemų, kur mums, kaip visuomenei, kurią reikėtų sistematiškai spręsti. Yra nemenkas poreikis maistu, bet vis dar gėdijamasi paprašyti maisto“, – sako S. Gurevičius.
Yra sprendimas
Tuo pačiu pastebima, kad apie penktadalis viso pagaminamo maisto yra išvaistoma. Pusė maisto yra išvaistoma namuose, namų ūkiuose, o kita pusė išvaistoma dar prieš maistui pasiekiant žmonių stalus.
„Kai mes išmetame maistą, tai labai stipriai veikia klimatą. Jeigu anksčiau klimato klausimai atrodė labai tolimi nuo mūsų, dabar matydami su COVID-19, kaip tokie dalykai gali įtakoti milžiniškus dalykus pasaulyje, geriau suprantame, kokį poveikį maisto švaistymas ir kiti ekologiniai dalykai daro visam pasauliui“, – sako S. Gurevičius ir priduria, kad geriausia priemonė kovoti su maisto nepritekliumi yra kovoti su maisto švaistymu.
S. Gurevičius sako, kad maisto švaistymo mažinimas galėtų būti sprendimas maisto nepritekliui spręsti. „Maisto bankas“ pernai nuo išmetimo išgelbėjo virš penkių tūkst. tonų maisto produktų. Tai virto virš 10 mln. porcijų maisto nepasiturintiems.
Skaičiuojama, kad šiemet organizacija išgelbės apie šešis tūkst. tonų maisto, o tai leistų pagaminti 12 mln. maisto porcijų nepasiturintiems.
Sprendžiant šią problemą, pasak S. Gurevičiaus, reikėtų indeksuoti perduodamų ar sunaudojamų prekių labdarai vertę, skatinti įmones mažinti maisto atliekas gamybos procese. Taip pat siūloma griežtinti maisto tiekimo grandinės veikėjų atsakomybę ir užtikrinti, kad maisto perteklius būtų sumažintas.
