REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu. Tėvų ir specialistų nuomonės išsiskiria – jie kelia klausimą, ar tėvų sutikimo reikalavimas nebus papildoma našta.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu. Tėvų ir specialistų nuomonės išsiskiria – jie kelia klausimą, ar tėvų sutikimo reikalavimas nebus papildoma našta.

REKLAMA

Projekto teikėjai įsitikinę, kad jei pagal įstatymus už vaiką iki pilnametystės pilnai atsako tėvai, jie turi teisė žinoti viską apie savo atžalos sveikatos istoriją. Kita vertus, tėvai mano, kad jei vaikas nori pasiskiepyti nuo COVID-19, atlikti kraujo tyrimus, kreiptis psichologinės pagalbos, kodėl kažkas turėtų tai drausti?

Tėvų nuomonės skiriasi – vieni pritaria, kiti amžių siūlo ankstinti

Portalas tv3.lt domėjosi, kokia tėvų nuomonė – ar sveikatos priežiūros paslaugas nepilnamečiams verta teikti tik su tėvų sutikimu, ar jaunuoliai gali savarankiškai spręsti dėl savo sveikatos?

REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš tėvų, Sigitas, teigė nepritariantis siūlymui. Jo nuomone, 16 metų žmogus – jau pakankamai suaugęs, kad galėtų sprendimus dėl savo sveikatos priimti pats.

REKLAMA

„Vaikas nėra tėvų nuosavybė, o teisiškai jau nuo 14 metų žmogus dalinai atsakingas už savo veiksmus, nuo 16 dar labiau. Aš manau, laiką tam tikroms procedūroms (profilaktinėms, ambulatorinėms) galima būtų dar ir ankstinti iki 14 metų. Pagelbėtų tam tikrais atvejais vaikams, kurių tėvai idiotai“, – dalinosi vyras.

Tuo tarpu mamos Rytės nuomonė kitokia: „Kol už nepilnametį atsako tėvai (iki 18 m.), tol viskas turi būti tik su jų žinia ir parašu.“

Portalo tv3.lt skaitytoja, daugiavaikė mama Jurgita [vardas pakeistas, redakcijai žinomas], dalijosi nuomone, kad apie svarbius vaiko sveikatos klausimus tėvai privalo žinoti. Skaitytoja įsitikinusi, kad nepilnamečiai dar nėra tvirtai susiformavusios asmenybės, kad galėtų pilnai prisiimti atsakomybę už savo pačių sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA

„Gali būti, kad paaugliai pradeda gyventi lytinį gyvenimą arba tėvų leidimo prireikia, pavyzdžiui, abortui padaryti. Jei vaikai spręs dėl visko, tai atitinkamai būtų bėda. Pavyzdžiui, jei mergaitė be tėvų žinios nuspręs padaryti abortą – gal po to visą gyvenimą bus nevaisinga. O tėvai net neturėjo patarimo teisės jai tuo metu pasakyti kažką. Gal kitaip viskas būtų pasisukę, jei tėvai būtų įtraukti“, – svarsto vilnietė.

Kai kurie tėvai viešojoje erdvėje buvo išreiškę nepasitenkinimą, kad jų atžala pasiskiepijo jiems nežinant. Jurgita sakė, kad apskritai tėvai arba bent vienas suaugęs asmuo turėtų žinoti, kad jų vaikas ruošiasi skiepytis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dėl skiepo nuo kovido gali būti šalutinės reakcijos, bet tai vis tiek turi būti atliekama su gydytojo žinia. Bet kokiu atveju suaugusiojo žmogaus įsikišimas yra būtinas. Tėvai turėtų žinoti, kad vaikas važiuoja skiepytis nuo COVID-19. Iš kitos pusės, jeigu tėvai skiepų priešininkai, o vaikas nori pasiskiepyti, tai kodėl jam turėtų drausti tėvai?“, – svarstė ji.

Moteris pridūrė, kad jei jaunuoliams iki 18 metų reikėtų tėvų sutikimo medicinos paslaugoms, tai neturėtų sukelti didelių sunkumų.

„Esant kritinei situacijai, jei vaikas būtų be sąmonės ar sumuštas, ar kažkas dar jam, vis vien juk jam suteiktų pirmąją pagalbą ir niekas nepultų ieškoti tėvų sutikimo. O dėl planinių sveikatos paslaugų, vartojamų vaistų ir panašiai – tėvai turi žinoti apie savo vaiką, jeigu domisi ir rūpinasi juo“, – apibendrino ji.

REKLAMA

Kokioms paslaugos reikės tėvų parašo, spręs specialistai

Viena iš įstatymo projekto teikėjų, Seimo narė socialdemokratė Vilija Targamadzė dalinosi, dėl kokių priežasčių toks pasiūlymas atsidūrė ant Seimo stalo.

„Visgi vaikas yra iki 18 metų ir jis turėtų su tėvais derinti įvairių medikamentų vartojimą, kreipimąsi pas gydytoją, diagnozę, skiepijimąsi. Man atrodo, tai visiškai natūralus procesas yra. <...> Tėvai yra atsakingi iki 18 metų už vaikus. Manau, kad tai nebūtų perteklinis prašymas, kad vaikai iki 18 metų turėtų su tėvais derinti kreipimąsi [į medikus – aut. past.] rimtais klausimais“, – komentavo ji.

Seimo narė pridūrė, kad pastaruoju metu teko girdėti atvejų, kai tėvai ir paaugliai nesutaria dėl pastariesiems reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų. Tokie konfliktai šeimose – vienas iš akstinų, kodėl reikėtų didinti amžiaus kartelę iki 18 metų.

REKLAMA

V. Targamadzė akcentavo, kad paaugliai gali mėginti nuslėpti kai kuriuos sveikatos sutrikimus ar priklausomybes nuo tėvų, todėl tėvai juo labiau turėtų žinoti apie savo vaikų sveikatą, kad galėtų jiems pagelbėti, reikalui esant.

Kokiam medicinos paslaugų spektrui reikėtų tėvų sutikimų, o kurioms procedūroms nereikėtų, tai nuspręs medicinos specialistai, teigė V. Targamadzė. „Jeigu specialistai nuspręs, kad visur reikalingas tėvų sutikimas, tai iš tikrųjų didesnė našta teks tėveliams rašant sutikimus. Tačiau tai irgi nėra blogai – jie žinos, kas vyksta“, – papildė ji.

Skiepai dėl COVID-19 kelia susipriešinimą

Seimo sveikatos reikalų komiteto narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga svarstė, kad šis įstatymo pakeitimas reikalauja platesnės diskusijos. Jis sakė sutinkantis su siūlytojų pagrindine mintimi, bet įžvelgia ir projekto trūkumų. Nors projekto atspirties taškas – paauglių skiepijimas nuo COVID-19, naujoji tvarka paliestų aibę medicinos paslaugų, tad reikėtų viską tinkamai pasverti, sako A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra dabar kylantis susipriešinimas, šiuo metu labiausiai susijęs su vakcinacija. <...> Yra išlindusi ne vienas istorija, kai be tėvų žinios su vaikais kažkas buvo padaryta, tiesiog paskiepyta. Bėda tokia, kad tėvai – aš sutikčiau – sąžiningai priekaištauja, kad jeigu kažkas atsitinka ir reikia vaiką gelbėti, juo rūpintis paskui turi tėvai. Žodžiu, sprendimas priimamas tėvams nedalyvaujant, o pasekmes turi prisiimti ir atsakyti tėvai.

Šitą suprantu, bet pati pataisa turi trūkumų, nes yra neįvertintos kitos aplinkybės ar būklės, kurios nesusijusios dabar su pandemija. Klausimas, ar tikrai reikia visiems atvejams, visoms medicinos paslaugoms, jų teikimui, amžių vėlinti“, – komentavo A. Veryga.

REKLAMA

Jo įsitikinimu, reikėtų platesnės diskusijos, kad vėliau šeimoms nekiltų papildomų sunkumų. „Reikėtų pasižiūrėti plačiau, o ne tik taip siaurai, kad bandoma pakeisti tik amžių, pakelti kartelę. Tikrai tai neturi sukelti sunkumų ir biurokratinių  kliūčių ten, kur rizikos nėra jokios, kai žmogus, būdamas 16-os, puikiausiai gali sprendimą priimti“, – teigė A. Veryga.

Baiminasi, kad psichologinė pagalba paaugliams bus sunkiau pasiekiama

Psichologas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis sunerimo, kad priėmus minėtus įstatymo pakeitimus, nepilnamečiai galimai susidurs su kliūtimi – psichologinė pagalba jiems gali tapti sunkiau prieinama.

REKLAMA

„Ar tokiu atveju nebūtų apsunkintos galimybės gauti ir psichologinę pagalbą 16–18 m. paaugliams?“, – feisbuko paskyroje dalinosi P. Skruibis.

Seimo narė V. Targamadzė atsakė, kad baimintis nėra pagrindo – psichologo konsultacijos nepriskiriamos prie medicinos paslaugų, tad tėvų raštiško sutikimo kreipiantis į psichologus nereikės. Į sveikatos priežiūros paslaugų kategoriją patenka tik vizitai pas psichiatrą.

Savo ruožtu A. Veryga tikino, kad psichologinė pagalba jaunimui turėtų likti prieinama įvairiais kanalais, o tėvų sutikimų neturėtų reikėti net ir įsigaliojus siūlomam įstatymo pakeitimui.

„Psichologinė pagalba ir mokykloje yra teikiama. Vaikas, jaunuolis ir nebūdamas 18-os metų ten puikiausiai gali kreiptis ir tą pagalbą gauti. Lygiai taip pat gali skambinti į emocines pagalbos linijas ir niekas ten jo neklausinėja apie amžių. Ta anoniminė pagalba egzistuoja“, – kalbėjo A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi Seimo narys įsitikinęs, kad apie rimtesnius vaiko psichologinius sutrikimus turėtų būti informuojami tėvai. Jo manymu, retas atvejis, kai tėvai nesutinka, kad vaikui būtų teikiama psichologinė pagalba.

„Jeigu kalbame jau ne apie psichologinę pagalbą, o tam tikrų sutrikimų gydymą, apie psichiatriją, nežinau, ar tėvai turi nežinoti, jei yra skiriami vaistai, nustatomos, kažkokios sudėtingos būklės, pavyzdžiui, yra realiai didelė suicido rizika. Ar iš tokių būklių, pagalbos teikimo šeima turi būti eliminuota? Suprantu, ką nori pasakyti Paulius Skruibis – kad neatsitiktų taip, kad neleis kažkas kreiptis pagalbos. Bet sunkiai įsivaizduoju tokias situacijas, kad tėvai nesutiktų kreiptis psichologinės pagalbos“, – sakė A. Veryga.

REKLAMA

Jis pridūrė, kad įstatymo pakeitimus dar yra, kur tobulinti: „Šitas visas aplinkybes reikia aptarti, nes dabar šį įstatymo projektą gali visaip suprasti. Net jei jį ir keisti, neužtenka vien šį teisės aktą keisti, nes daug kur amžius nustatytas kitoks nei 18 metų.“

Seimo nariai tvirtina: asmuo iki 18 metų – riboto veiksnumo

Portalas tv3.lt primena, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

Grupė Seimo narių, daugiausiai valstiečiai, siūlo nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų. Tarp projekto teikėjų – valstiečiai Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, socialdemokratų frakcijos atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.

REKLAMA

Kitas įstatymo straipsnis šiuo metu numato, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Parlamentarai siūlo braukti 16 metų ribą ir tokį reguliavimą taikyti visiems nepilnamečiams.

Pataisų iniciatoriai sako, kad asmens visiškas veiksnumas yra visų pirma siejamas su pilnametyste ir pagal Civilinį kodeksą nepilnamečiai vaikai nuo 16 iki 18 metų amžiaus yra riboto veiksnumo asmenys. Taip pat remiamasi valstybės ir tarptautiniais teisės aktais, kad vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.

Anot iniciatorių, dabartinis reguliavimas leidžia nepilnamečiui savarankiškai kreiptis „ne tik dėl profilaktinių, įprastų ambulatorinių ir rizikos nekeliančių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip pat ir invazinių, intervencinių, chirurginių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo“.

„Vertinant ribotą nepilnamečių asmenų nuo 16 metų socialinę ir intelektinę brandą, toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nepilnamečiam vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis“, – teigia parlamentarai.

Susileist doze galiu, o 50 gramu pradezi
Susileist doze galiu, o 50 gramu pradezi
Kietas paauglys
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų