REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites.

Vaikų sveikatą karantino metu vaikų gydytojas prof. Rimantas Kėvalas prilygina karo zonose gyvenančiųjų psichikos būklei. Kaip teigia jis, pandemijos ir karantino metu mokyklos uždaromos turėtų būti paskutinės, o atidaromos pirmos. Anot mediko, dabar gi sunkiai suvokiama, kai laisvinant verslus jos Lietuvoje jau uždarytos 35 savaites.

REKLAMA

Išanalizavus 87 šalių ir 25 mln. susirgusių COVID-19 infekcija žmonių duomenis vidutiniškai vaikai sirgo apie 11 proc. ir dauguma jų buvo besimptomiai, lengva forma sergantys vaikai. 

„Taip, buvo sunkių atvejų, kuriuos reikėjo guldyti į ligonines, gydyti intensyvios terapijos skyriuje, Lietuvoje turėjome ir mirčių atvejų. Tačiau lig šiol niekas nepagalvojo apie šio ledkalnio apatinę dalį. Apie tą didžiulį šalutinį poveikį, kurį sukėlė mokyklų uždarytas ir ugdymo proceso sustabdymas“, – duomenis Seime surengtos diskusijos metu „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“ apibendrinęs teigė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Saugu uždaryti mokyklas – tik 2 mėnesiams 

Anot R. Kėvalo, šiandien ekspertai sutaria, kad saugiai mokyklas buvo galima uždaryti bent 2 mėnesiams. 

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuva yra viena tų šalių, kur mokyklos yra uždarytos 35 savaites. Tai drastiškai veikia vaikų psichikos sveikatos blogėjimą, mitybos problemas, jau antrą ar trečią nutukimo bangą, fizinio aktyvumo sumažėjimą.

REKLAMA

Mažai dar kalbame, bet jau susiduriam su šešėlinio smurto epidemija ir, be abejo, vakcinacijos ir sveikatos priežiūros prieinamumo pablogėjimą. Apskritai vaikų sveikata karantino metu yra prilyginama psichinei vaikų sveikatai, kurie gyvena karo zonose“, – įspėjo profesorius.

Gydytojas siūlė pažvelgti į naujausias apklausas, kaip jaučiasi paaugliai, kurie stos į aukštąsias mokyklas.

„Nerimo procentas siekia 53,1 proc., depresijos požymiai – 59,2 proc. Ir yra taip, kad dalis tėvų ir vaikų nenori grįžti į mokyklą. Tai yra paradoksas. Mano galva, tai turėtų būti ne mokinių, ne tėvų, ir ne savivaldybės, o valstybės reikalas“, – apžvelgdamas straipsnius iš įvairių šalių sakė Vaikų klinikos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Grįžti į klases – su testais ir vakcinuojant pedagogus

Profesorius pažymėjo, kad tyrėjams analizuojant karantino priemones antros bangos metu, matoma, kad mokyklų uždarymas duoda tik 7 proc.

„O verslai atidaromi pirma, susibūrimai – pirma, o apie ugdymą pamiršome. Yra labai aiški rekomendacija – mokyklos turėtų būti uždaromos paskutinės ir atidaromos pirmutinės. Ir ekspertai šiandien sutaria, kad užtikrinant tam tikras sąlygas mokyklos gali ir turi veikti pandemijos ir karantino metu“, – pabrėžė R. Kėvalas.

Vis tik jis pažymėjo, kad yra svarbios sąlygos – testavimas, pedagogų vakcinacija, distancija, srautai, rankų higiena ir visų kitų priemonių laikymasis:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visa tai yra įrodyta, nes mokyklų turi neigiamą įtaką tiek vaikų ugdymui, tiek šalies ekonomikai. Ir net neįsivaizduoju, jei vaikai būtų dar uždaryti ilgiau. Mes tą dviejų mėnesių ribą jau peržengėme.“

Kalbėdamas apie ekonominius veiksnius pranešėjas pateikė ir amerikiečių ekonomisto, Nobelio premijos laureato Džeimso Hekmano skaičiavimus, kaip tam tikruose amžiaus tarpsniuose grįžta investuotas vienas doleris. 

„Kaip matome, ikimokykliniame amžiuje ši investicija yra didžiulė, nuo 4–8 kartų, ankstyvame mokykliniame amžiuje – dvigubai didesnė ir tik tada, kai žmogus baigia vidurinę mokyklą, pradeda karjerą, investuotas vienas doleris grįžta vienu doleriu“, – sakė jis.

REKLAMA

Esame ant ugnikalnio krašto

R. Kėvalas kartu teikė nerimą keliančius skaičius dėl vaikų lankymosi gydymo įstaigose. 

Natūralu, kad vaikams daugiau laiko praleidžiant karantine krito apsilankymai priėmimo skyriuose ir stacionare. Tačiau, kaip nurodė jis, vaikų apsilankymai pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus sumažėjo 23 proc.

Tuo metu ambulatorinių konsultacijų skaičius krito net 40 proc., o profilaktinio patikrinimo paslaugų vaikams sumažėjo apie 19 proc.

„Kas gali būti blogiau už COVID-19? Ekspertai sutaria, kad blogiau gali būti COVID-19 plius tymų protrūkis. 2018 m. pasaulyje mirė 150 tūkst. žmonių – tai viena iš labiausiai mirtingumą duodančių virusinių ligų. Manoma, kad tai gyvulių maro metu pasikeitęs virusas. 

Ir štai 2018 m. vakcinacijai nukritus iki 92 proc. mes turėjome didžiulį protrūkį tiek Vilniaus, tiek Kauno krašte, tiek visoje Lietuvoje. Dabar 2020 m. vakcinacija 2 m. amžiuje 90,1 proc., 7 m. – 90,5 proc. Kaip matome, esame toli nuo reikiamos ribos ir stovime ant ugnikalnio krašto“, –  aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų