REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). 

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). 

REKLAMA

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politikus vienijanti Lietuvos regionų frakcija šią savaitę, ketvirtadienį, ketina pasirašyti opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą. 

Naujoji frakcija dienos šviesą išvydo gegužės pabaigoje. Jos seniūnas – Jonas Pinskus, nariai: Zigmantas Balčytis, Petras Gražulis, Česlavas Olševskis, Andrius Palionis, Beata Petkevič, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas ir Remigijus Žemaitaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Realus ar popierinis kumštis?

Nors politologai skirtingai vertina, kaip ilgai ši frakcija gyvuos – sulauks kadencijos pabaigos ar ne, – dėl vieno jie sutaria – Lietuvos regionų frakcijos rimtu politiniu dariniu jie nelaiko.

REKLAMA

„Ši nauja frakcija nėra rimtas darinys, todėl, kad ji sudaryta iš skirtingų frakcijų, skirtingų Seimo narių, kuriuos vienija tiktai interesas turbūt būti opozicijoje ir gauti tam tikrų procedūrinių privalumų, teikiant savo darbotvarkę, ir tiek. <...> 

Aš nematau pagrindo jai neišsilaikyti, jų interesas, matyt, išliks. Partijos, kurios sudaro šitą frakciją, pažiūrėkime – socialdarbiečiai yra viltis prarandanti partija, o Lenkų rinkimų akcija turi savo rinkėją, matyt, nepaisant to, ką jie daro ir su kuo jie jungiasi“, – tv3.lt kalbėjo Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas, nors ir pritaria, kad frakcija nėra rimta, prieštarauja S. Spurgai, keldamas klausimą, ar ji sugebės išlikti iki kadencijos pabaigos.

„Manau, tai viešųjų ryšių aktas, bandant parodyti, kad opozicija turi kumštį. Ar tas kumštis realus, ar popierinis – reikia laiko ir pamatysime. Kol kas opozicija bet kokiame pavidale – ar su ta frakcija, ar be jos – dovana yra Vyriausybei, nes ji absoliučiai nerodo konstruktyvių ir ryžtingų pastangų iš esmės kažką veikti“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.

Opozicija nenori ar nesugeba veikti

Ar naujoji frakcija, turint omenyje jos sudėtį, bus ištikima Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, ar bus savarankiška ir balsuos pagal savo vertybes? S. Spurga mano, kad vienaip ar kitaip ji bus valstiečių bendrininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aišku, šita frakcija yra tokie savotiški valstiečių pakalikai. Matyt, jie galvoja ir apie savo tapatybę, bet, matyt, jie daugiau ar mažiau turės būti ištikimi. Aš manau, kad įvertinant tą sudėtį, politines pažiūras, ankstesnį bendradarbiavimą, galima daryti tokią prielaidą, kad tai yra, jeigu ne valstiečių paskatintas darinys ir iniciatyva, tai tikrai parems valstiečius dauguma atvejų“, – svarstė MRU docentas.

O štai B. Ivanovas mano, kad LVŽS frakcijai gali būti sunku valdyti didelę politikų grupę, kai pačios frakcijos viduje yra savų problemų.

„Man regis, tai bandymas kažkaip atsiriboti nuo socialdemokratų. Galvočiau, kad tai bandymas konsoliduoti jėgas be socialdemokratų. Žinome, kad net pačioje valstiečių frakcijoje ne viskas taip paprasta. Nemanau, kad jiems pavyks taip jau lengvai suvaldyti didesnę grupę“, – teigė VDU docentas.

REKLAMA

B. Ivanovas kritikuoja opozicijos pasyvumą ir mano, kad viskas, kuo iki šiol pasižymėjo opozicinės frakcijos, – prieštaravimas valdančiųjų idėjoms.

„Kol kas mes matome daugiau viešuosius ryšius, kaip požeminėje perėjoje – vieni nupiešia viena, kiti užteplioja. Tai viešųjų ryšių lauko kordebaletas iš vienos ir iš kitos pusės, ir tiek. Mūsų opozicija bent kol kas negeba ar nenori aktyviai veikti taip, kaip derėtų opozicijai – siūlyti alternatyvią viziją.

Kol kas mes matome, kad jie yra prieš tą, prieš aną, prieš dešimtą, negatyvi darbotvarkė. O ką jie siūlo? Yra kažkokių pastangų lygtais pasiūlyti partnerystės kažkokį projektą, narkotikų klausimus. Bet čia nieko tokio, kas būtų svarstytina. Tai nėra kažkas išpuoselėto, paruošto, padaryto apmąsčius rimtai, strateguojant“, – pastebėjo politologas.

REKLAMA

Anot B. Ivanovo, iki Seimo rudens sesijos opozicijos gretose rimtų judesių neišvysime.

„Dabar yra toks laikas, reikia suprasti. Nemanau, kad jie čia rimtai iki rudens kažką planuoja veikti. Tikrasis mūšis bus rudenį, kai bus biudžetas, kai bus rimti reikalai. Dabar tai parengiamasis darbas – dėliojasi po truputį, kažkokius pareiškimus daro, rikiuoja gretas, bando užsitikrinti formalų lojalumą“, – teigė politologas.

Socdemai – tik viena koja opozicijoje?

LVŽS, LLRA-KŠS ir Lietuvos regionų frakcijai pasirašius susitarimą, opozicija užsitikrins tvirtą 51 balsą, o kur dar opozicinių socialdemokratų, kurių yra 13, kartais skiriami balsai. Vis dėlto S. Spurga nelaiko socdemų tvirta opozicijos dalimi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Opozicijai Lietuvos regionų frakcija yra šioks toks pastiprinimas. Aišku, trūksta dar vieno elemento – socialdemokratų partijos. Bet dabar jau galima sakyti, kiek tai įmanoma, opozicija konsoliduota. Opozicijai dar toloka iki pusės Seimo narių, bet, aišku, ji yra gana pastebima, jau dabar turi ir pirmininką, ir sutartį“, – sakė S. Spurga.

Jo manymu, lieka mįsle, kokios tikrosios LSDP vertybės ir kur jie pasuks toliau.

„Nauja pirmininkė atvertė naują politinės partijos gyvavimo lapą, bet iš to, kas dabar jau matoma, iš tų pirmųjų žingsnių daug kas nepaaiškėjo. Vėlgi svyruojama, neapsisprendžiama, norima būti geru visiems, pritraukti kuo daugiau rinkėjų. Bet kita pusė šito veiksmo yra ideologinis išblukimas. Čia ir yra mįslė, ir ji išlieka“, – kalbėjo S. Spurga.

REKLAMA

O štai B. Ivanovas mano, kad, palaikydami dalį valdančiųjų projektų, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymą, socialdemokratai bando įrodyti, kad „turi vertybinį stuburą“. Anot politologo, frakcija sąmoningai pasirinko nepapildyti opozicinių frakcijų koalicijos – jiems tai nenaudinga.

„Šia prasme, jeigu partija – o socdemai yra sena, didelė ir gana stipri partija – nori išlikti ir stovėti tvirtai, su tokiais geriau neprasidėti. <...>

Su velniu obuoliauti geriau nevaikščioti. Manau, jie geriau pabus skyriumi, palauks, čia strategija pasėdėti ant kranto. Vienas Dievas težino, ar ji pasiteisins. Manau, pasiteisins, jei tai tikrai moralinė pozicija. Jeigu tu vadovaujiesi politikoje bent iš dalis sąžine, yra tikimybė, kad tau pavyks. Tam tikra prasme, jiems dabar nėra ką prarasti“, – svarstė B. Ivanovas.

Seime šiuo metu dirba aštuonios frakcijos. Trys valdančiosios – Laisvės, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, keturios opozicinės – Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei Mišri Seimo narių grupė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų