Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimui trečiadienį pateikė įstatymą, kuriuo siūloma profesoriui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą.
71 Seimo nariai balsavo už, 24 – prieš, 24 susilaikė. Kad įstatymas būtų priimtas, Seimas iš viso balsuos tris kartus. Taip pat įstatymą parašu turės įtvirtinti prezidentas. Klausimas į Seimą grįš rudenį.
Pagarbos ženklas
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
„Projektas parengtas įvertinus politines, istorines ir teisines aplinkybes, lėmusias Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, kaip aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“, – Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkės teigimu, teikiamas projektas yra „pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje“.
„Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį. Tikiu, kad būtent šis Seimas yra tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tą padaryti“, – pridūrė ji.
„Tai istorijos perrašymas“
Vis dėlto Seimo narių nuomonės dėl Seimo pirmininkės pasiūlymo išsiskyrė. Štai Seimo narys Artūras Skardžius tvirtino, kad „tai yra būdas perrašyti istoriją“.
„Galbūt ponas Landsbergis, jūsų koalicijos partneris, paprašė tą dalyką padaryti?“ – klausė A. Skardžius.
Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad kitos Baltijos šalys analogiškus klausimus jau išsprendė.
„Estijoje Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo pripažintas valstybės vadovu ir iš to nebuvo daroma didelė problema“, – J. Razmai antrino V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo narys Andrius Vyšniauskas teiravosi, ar Lietuvai nedraugiškos nori, kad šis įstatymas būtų priimtas.
„Mano supratimu, tai nėra vien tiktai asmens, kurio indėlis į mūsų istoriją labai svarbus, bet ir mūsų parlamento savigarbos klausimas, patvirtinant, kad mūsų valstybė turėjo vadovą tuo virsmo laikotarpiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ragindamas kolegas balsuoti už, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas teigė, kad nepriklausomybės atkūrimo metu Vytautą Landsbergį valstybės vadovu laikė visi.
„Kai mes sakome, kad ta valstybė 1990–1992 metais buvo kažkokia valstybė be vadovo, atleiskite, mano manymu, reikia pradėti kalbėti apie mūsų pačių požiūrį į tuomet atkurtą Lietuvos valstybę“, – sakė E. Gentvilas.
Tuo metu prieš balsuoti raginantis socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad, nors gerbia Vytautą Landsbergį, suteikiant jam valstybės vadovo statusą, bandoma perrašyti istoriją.
„Mes bandome įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo. Atsakykite man, kadangi rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą buvo dviem savaitėmis anksčiau ir jis buvo išrinktas dar ne laisvoje Lietuvoje, ar tas statutas irgi persimes į tą laikotarpį ar ne? Istorijos mes neperrašysime“, – sakė A. Sysas.
Valstybės prestižo reikalas
Tuo metu pats V. Landsbergis, paklaustas apie Seimo iniciatyvą sakė, kad pripažinti šias pareigas ėjusį žmogų šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas.
„Tai yra valstybės prestižo reikalas, kad nebūtų kalbų, kad valstybė 1990 metų kovo 11 dieną atsirado nežinia kokiu būdu ir net neturėjo vadovo“, – BNS sakė V. Landsbergis.
Taip jis kalbėjo Seimo valdantiesiems registravus įstatymo projektą, kuriuo siūloma Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą.
Jis teigė, kad šalies vadovo statuso suteikimas jam nebūtų svarbus asmeniškai.
„Tai asmeniškai svarbu mano velionei žmonai, ji jausdavo tą neteisybę“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Valstiečiai nepalaikys
Didžiausia opozicininė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nepalaikys iniciatyvos dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui Vytutui Landsbergiui, sako frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui. Netgi tuo metu veikęs laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas – tą pripažino ir Konstitucinis Teismas“, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamentarė.
Ji taip pat kritikavo valdančiuosius dėl to, jog šis siūlymas pateiktas paskutinę sesijos dieną.
„Apie tai galima diskutuoti ir rudenį, jeigu tai yra tikrai tas klausimas, dėl ko norėtų diskutuoti dauguma“, – sakė A. Norkienė.
Pasak jos, dabar erdvės diskusijai praktiškai nelieka. Kita vertus, ji pripažino, jog vargiai galima tikėtis šiuo klausimu naujų argumentų.
„Diskusija nebus kažkuo nauja, nes visi turime išsakę argumentus – istorija yra tokia, kokia yra, nematome čia kažkokių bendrų sąlyčio taškų“, – kalbėjo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad Seimas dar praėjusią kadenciją bandė suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statutą. Tačiau tąkart tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė net tuometinių valdančiųjų palaikymo.
