„Ir vėl anūkas senelį bando padaryti valstybės vadovu. Vytautas Landsbergis sako, kad jo, kaip Aukščiausios Tarybos pirmininko, pripažinimas šalies vadovu yra valstybės prestižo reikalas. Istoriją perrašyti užsimojęs buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininkas pamiršta, kad net jo paties rengtas tuometinis Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (taip tuomet vadinosi laikinoji Konstitucija) jo anaiptol nevadino valstybės vadovu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R. Karbauskis.
Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas yra pasakęs: „pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui.“
„Taigi, joks kitas asmuo, kuris nebuvo tokiu išrinktas, negali būti prilygintas valstybės vadovui.
Visada maniau ir manysiu, kad ne postai ir politikų pareigos kelia valstybės prestižą. O švietimas ir išsilavinimas, klestinti ekonomika (2 milijardų ekonomikos gaivinimo plano skaidrumą ekspertai įvertino 1 balu iš 6 galimų), žmogaus vertės suvokimas (kontrastas, bet valdžia, žadėjusi klausytis žmonių prieš rinkimus, dabar pas juos, mitinguojančius, net neišeina). Kada matai kaip elgiasi valdžia, akivaizdu, kad valdžiai tikrai nerūpi joks valstybės prestižas.
Valdžiai rūpi tik skambiais titulais apdovanoti savus (na ir kas, kad atgaline data), dekriminalizuoti narkotikus, reformuoti Seimo tualetus, pakeisti nepilnamečiams lytį, prailginti alkoholio prekybos laiką ir įteisinti homoseksualų šeimas. Tokie yra šią savaitę besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbai, kuriuos visi prisimename. Daugiau darbų nebuvo matyti. Net diskusijų apie juos nebuvo.
Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta ir jaučiasi turintis galią nuspręsti už ją, ko jai reikia, nes „kaimietukai“ ir „šunauja“ juk nieko nesupranta. Jam nepavyksta garbingai nulipti nuo pakylos, ant kurios jis užlipo nepriklausomybės aušroje. Niekada jis nenorėjo dalintis garbe, nei džiaugtis su savo bendražygiais drauge nuveiktais darbais, negana to privatizavo laisvę, privatizavo Sąjūdį, visus kitus paversdamas arba Tautos, arba savo asmeniniais priešais. Beje, čia jis deda lygybės ženklą. O šiandien, kada konservatoriai valdžioje ir atrodytų, kad viską bus galima pasitvarkyti taip, kaip norisi, trukdo tik Prezidentas Gitanas Nausėda ir nenorinti priimti brukamų vertybių Tauta...“, – teigia R. Karbauskis.
Primename, kad Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
Seime vėl pateiktas siūlomymas suteikti valstybės vadovo statusą buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.
Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektą registravo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Projekte siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal 1990 metų kovo 11 dienos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvo aukščiausiu Lietuvos pareigūnu ir „nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“.
Iniciatoriai sako, kad parengė projektą „įvertinę politines, istorines ir teisines aplinkybes ir atliktą darbą, lėmusius Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išskirtinį konstitucinį, politinį ir teisinį statusą, vykdant tautos atstovų jam pavestą darbą“.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus ir t. t.
„Taigi, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
