REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

REKLAMA

Jau kurį laiką skelbiant gripo ir COVID-19 sergamumo skaičius daug kas gūžčiojo pečiais – nejaugi gripas visai dingo? 

Štai Nacionalinis visuomenės sveikatos centras neseniai paskelbė, kad per šį sezoną ne tik smarkiai sumažėjęs sergamumas gripu, bet dėl šios ligos apskritai į gydymo įstaigas nebuvo stacionarizuotas nė vienas asmuo. 

Dalis gripo atvejų liko nediagnozuoti?

Pasiteiravus užkrečiamųjų ligų specialisto, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, kodėl taip nutiko, specialistas priminė virusologijos dėsnius ir atkreipė dėmesį į diagnostikos problemas.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra toks dalykas kaip virusų interferencija. Ji pasireiškia įvairiai – vienas iš tokių variantų, kad stipresnis, piktesnis, greičiau plintantis patogenas išstumia kitą, šiuo atveju – gripą. Kita vertus, jei pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į naują patogeną, tai silpnesnis, be abejo, galėjo likti ir liko nediagnozuotas“, – pastebėjo jis.

REKLAMA

Anot LSMU Infekcinių ligų klinikos prof. Auksės Mickienės, mažesniam sergamumui gripu akivaizdžiai turėjo įtakos ir COVID-19 pandemijos suvaldymui skirtos prevencinės priemonės – kaukės, atstumų laikymasis, judėjimo apribojimai.

„Visa tai apsaugo nuo visų respiratorinių infekcijų. Manau, tai viena priežasčių, nes panašias tendencijas stebėjo ir kitos šalys. Tačiau faktas, kad visada esama ir hipodiagnostikos“, – sakė specialistė.

Profesorė priminė, kad Lietuvoje rutiniškai nėra taikoma molekulinė PGR gripo diagnostika: „Taigi, manau, kad nors jo kažkiek buvo, vis tik, neabejoju, ženkliai mažiau nei kitais metais.“

REKLAMA
REKLAMA

Matoma gripo statistika – tik ledkalnio viršūnė

Kaip pažymėjo A. Mickienė, diagnozuojami gripo atvejai yra tik ledkalnio viršūnė, nes sistemingo tikrinimo dėl šios ligos nėra. 

„Gripo skaičiai niekada nėra realūs. Dabar visi išmokome daryti COVID-19 PGR, tai lygiai taip pat yra gripo PGR tyrimas. Ir bent mūsų klinikoje darome mokslinius tyrimus, tikriname visus kvėpavimo susirgimus, ar tai nėra gripas ir matome, kad kas antras su pneumonija yra gripo atvejis.

O jei tikslingai neieškotum, tai ir praeitų kaip plaučių uždegimas žmogui senam, žmogui su astma, su diabetu. Tai mes turime labai gerus duomenis, kad nuosekliai tikrinant visus su pneumonija gripo sezono metu nuo spalio iki kovo pabaigos, kas antras yra gripas ir jo sąlygojamos pneumonijos. Jei sistemingai tokie tyrimai būtų taikomi, žinotume tikruosius gripo skaičius ir šios ligos naštą“, – dėstė specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi ji teigė, kad bet kuriu atveju COVID-19 skaičiai yra nepalyginamai didesni nei sezoninio gripo per pastaruosius 10 metų. Anot jos, nors 2009–2010 m. buvo kiaulių gripo pandemija, bet ir tada nebuvo tokių skaičių kaip prie dabar plintančios koronavirusinės infekcijos. 

Atneš daugiau bėdų nei koronavirusas?

S. Čaplinskas savo ruožtu įspėjo, kad dėl minėtųjų priežasčių po kelerių metų gripas apie save gali priminti daug stipriau.  

„Atitinkamai, jei buvo mažiau diagnozuota atvejų arba žmonės mažiau sirgo ir nesiskiepijo, ir jei kitą sezoną bus vėl tas pats – mažiau sirgs ar nesiskiepys, tai, reiškia, imuniteto lygis bus kritęs.

REKLAMA

Tad nesunku prognozuoti, kad teis toks sezonas, kai gripas gali atnešti daugiau bėdų nei koronavirusas. Kada tai bus, sunku pasakyti, bet tą tikrai galima prognozuoti. Galbūt netgi kitą sezoną, galbūt – po dviejų ar trijų sezonų. Gripo virusai niekur nedingo, jie plačiai cirkuliuoja tarp žmonių ir gyvūnų visame pasaulyje. Ir, natūralu, kad virusas mutuoja ir sparčiai plinta“, – aiškino specialistas.

A. Mickienė sutiko, kad galime sulaukti sunkesnių susirgimų gripu, bet taip bus nebūtinai.

„Logika tokia, kad gripo virusas kintantis ir kiekvieną sezoną pracirkuliavęs populiacijoje, jei su juo žmogus susiduria, tai pastimuliuoja imuniteto atmintį. Bet tai nebūtinai turi vykti natūraliai, nes kiekvienais metais reikia skiepytis nuo gripo – kaip reikėjo šiais metais, taip reikės ir kitais, ruoštis kiekvienam gripo sezonui. O kaip tas virusas pamutuos, ar būtinai grįš su „trenksmu“, tai čia daugiau kol kas pasvarstymai“, – savo nuomonę išsakė LSMU profesorė.

REKLAMA

Gali gripas tapti piktesnis?

Paklaustas, kuris virusų labiau linkęs mutuoti, S. Čaplinskas konstatavo, kad, panašu, gripas nėra labiau linkęs mutuoti nei SARS-CoV-2. 

„Bet gripo virusų yra labai įvairių ir jie cirkuliuoja tarp kiaulių, paukščių, žmonių ir tada atsiranda galimybė susimaišyti skirtingo tipo virusams ir tada atsiranda tokie, prieš kuriuos žmonės neturi imuniteto. Šiuo atveju SARS-CoV-2, paskaičiuota, plinta 8 kartus greičiau už gripo virusą. Bet čia kalbama apie pirminį „kinišką“ jo variantą, o dabar, kaip žinome, mutavę virusai plinta dar sparčiau, taigi šio viruso mutacijų galimybė yra didžiulė“, – dėstė užkrečiamųjų ligų specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors neatmetama, kad ir gripo virusas gali tapti „piktesnis“, visgi guodžia tai, kad turimos visai kitokios jo gydymo galimybės. 

„Gripo patogenezė kita, jis taip plačiai nepakenkia kaip koronavirusas. Taip pat nuo gripo viruso yra bent keli vaistai, kurie kryptingai veikia virusą. Keista, ar per mažai skiriama pastangų, ar nepavyksta sukurti efektyvių koronaviruso gydymo vaistų, nors ta linkme dirbama. Skiepai buvo sukurti gana greitai, bet jie nesukuria ilgalaikio imuniteto. Taigi, nors, viena vertus, bus nuolatinis poreikis tobulinti skiepus, kita vertus, kuo greičiau reikia vaistų, kurie padėtų išgydyti ligą“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

REKLAMA

Gripas ir koronavirusas ims „konkuruoti“ 

Specialistai kartu neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu gripas ir COVID-19 gali imti grumtis dėl dominavimo.

„Gripas niekur nedings, klausimas tik koks patogenas kokia apimtimi cirkuliuos. Gali būti taip, kad grumsis virusai, gali būti, kad ir COVID-19 liks su mumis, nes visada bus žmonių, kurie nepasiskiepys, kurie negali to daryti ar skiepas po imuniteto dėl kažkokių priežasčių nesusidarys. Nemanau, kad kažkada išgydysime paskutinį COVID-19 pacientą ir galėsime virusą pamiršti. 

Tačiau apskritai patogenai gamtoje turi tiek numatomus, tiek ne visai numatomus cirkuliavimo dėsningumus ir užima tą vienas kito nišą. Bet kaip bus, kaip susiklosto mikrobų cirkuliacija aplinkoje, prognozuoti sudėtinga“, – pastebėjo A. Mickienė.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pats koronavirusas ilgainiui gali tapti sezonine į gripą panašia liga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų