REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pietų Afrikos regione – nauja koronaviruso atmaina. Skelbiama, kad pirmieji atvejai jau fiksuojami ir Europoje. Tai neramina mokslininkų. Imunologas Marius Strioga taip pat pasidalijo mintimis apie šią atmainą, kuri jau gavo omkiron pavadinimą.

Pietų Afrikos regione – nauja koronaviruso atmaina. Skelbiama, kad pirmieji atvejai jau fiksuojami ir Europoje. Tai neramina mokslininkų. Imunologas Marius Strioga taip pat pasidalijo mintimis apie šią atmainą, kuri jau gavo omkiron pavadinimą.

REKLAMA

Penktadienio vakarą medikas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame ir rašo būtent apie šią atmainą. Jis atkreipia dėmesį, kad atmaina aptikta būtent Pietų Afrikos Respublikoje, kurios vakcinacijos rodikliai – kuklūs.

Pateikiame visą imunologo įrašo tekstą:

„PANDEMIJOS VINGIAI: NAUJA VIRUSO ATMAINA - OMIKRON (B.1.1.529)

Nauja omikron atmaina kelia susirūpinimą, nes gali pasižymėti šiomis savybėmis:

– atsparumu jau esamam imuniniam atsakui;

– gebėjimu sparčiai plisti.

Įtarimus ir nerimą kelia tai, kad omikron atmainos spyglio baltyme yra daug mutacijų (32, iš jų 10 - prie receptoriaus besijungiančioje srityje):

– visgi vien tik mutacijų gausa dar nereiškia, kad jos lems didesnį naujos atmainos plitimo potencialą ir atsparumą neutralizuojantiems antikūnams;

REKLAMA
REKLAMA

– svarbu, kurioje konkrečiai spyglio baltymo vietoje tos mutacijos yra, ir kiek jos keičia baltymo erdvinę struktūrą;

– taip pat yra prielaida, kad mutacijų gausa omikron atmainos genome gali sukelti tolesnį genetinį nestabilumą, virstantį ne pranašumu, o atsigręžiančiu prieš patį virusą;

REKLAMA

– į šiuos klausimus bus atsakyta - per artimiausias 10 dienų tikimasi kultivuoti pakankamus omikron atmainos kiekius būtinų tyrimų atlikimui;

– taip pat itin svarbūs besikaupiantys epidemiologiniai duomenys šalyse, kur ši atmaina bando siautėti.

Visgi jei omikron atmainos minėtos savybės bus patvirtintos, tuomet ji turi realią galimybę nugalėti delta atmainą konkurencinėje kovoje už būvį natūralios atrankos proceso metu:

– šiuo metu didžiausią atsparumą neutralizuojantiems antikūnams turi beta atmaina, bet ji nepasižymi dideliu plitimo potencialu (nedaug viršija originalios viruso padermės užkrečiamumą), todėl delta atmaina ją nugalėjo savo skvarbumu;

REKLAMA
REKLAMA

– labiausiai plintanti yra delta atmaina, tačiau ji nepasižymi reikšmingu atsparumu antikūnų neutralizuojančiam poveikiui, todėl nuo jos galima pakankamai efektyviai apsiginti skiepijantis;

– jei naujoji omikron atmaina tikrai turi tiek beta, tiek delta atmainų privalumus, tada galime turėti reikalų. Kils nauja pandemijos banga? Nesinorėtų.

SVARBUS ASPEKTAS: kur susidarė naujoji omikron atmaina? Afrikoje - mažiausiai vakcinuotame žemyne.

Dabar omikron atmaina sparčiausiai bando įsitvirtinti Pietų Afrikos Respublikoje (PAR):

– Afrikos kontekste, PAR lyderiauja pagal vakcinacijos rodiklius (1 pav.), tačiau joje pilnai paskiepyta vos 24% populiacijos, nors ten nemaža dalis populiacijos imunizavosi natūraliai;

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– naujoji atmaina pagrinde plinta tarp jaunų žmonių, kurie sudaro mažiausiai vakcinuotą PAR populiacijos dalį - tik apie ketvirtadalis 18-34 metų asmenų yra pilnai paskiepyti;

– PAR revakcinacija dar praktiškai nevyksta (2 pav.), t.y. povakcininis ar infekcijos metu įgytas imuninis atsakas palaipsniui natūraliai blėsta. Tai labai pavojinga situacija ir palanki terpė naujoms atmainoms atsirasti.

Yra požymių, kad omikron atmainos spyglio baltymo mutacijos yra kumuliacinio pobūdžio, t.y. panašu, kad jos palaipsniui susidarė ilgalaikės infekcijos metu neimunizuotame imunosupresuotame organizme.

Pirmasis omikron atmainos atvejis Europoje nustatytas neskiepytai jaunai moteriai Belgijoje, kuri 2021-11-11 grįžo iš Egipto per Turkiją, o ligos simptomai pasireiškė 2021-11-22.

Abejojantiems vakcinacijos poreikiu ir nauda, siūlau dar kartą pasverti visus argumentus ir priimti tinkamą sprendimą.

Tokie trumpi pradiniai pastebėjimai. To be continued...“, – rašo M. Strioga.

Tegul dar daugiau bastosi po visokes šalis nes visko ir pritempe o kalti tie kas nesiskiepina
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų