Protrūkiai ugdymo įstaigose vis dar sudaro didžiąją dalį (675), tačiau kaip ir ankstesnėmis savaitėmis jie nėra skaitlingi, t. y. susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų (95 proc.) neviršija 10 atvejų. Didžiąją dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose. Protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose sudaro apie 12 proc. visų ugdymo įstaigose užfiksuotų protrūkių. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų užregistruota Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos apskrityse.
42-ąją metų savaitę aktyvių protrūkių nežymiai padaugėjo prekybos, maisto pramonės, siuvimo įmonėse, tačiau padidėjimas nėra žymus, siekiantis kelis procentus. Atitinkamai užfiksuota 18, 16 ir 7 aktyvūs protrūkiai.
Taip pat daugiau aktyvių protrūkių specialistai praėjusią savaitę nustatė ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo užfiksuotas 81 aktyvus COVID-19 ligos protrūkis, ankstesnę savaitę jų buvo 64, socialines paslaugas teikiančiose įstaigose protrūkių nustatyta vienu mažiau nei ankstesniąją savaitę – 16.
Paslaugų, statybos, transporto ir logistikos bei žemės ūkio įmonėse 42-ąją metų savaitę išliko protrūkių mažėjimo tendencijos – lyginant su ankstesniąją savaitę čia nustatomų protrūkių dar pamažėjo. Protrūkių mažėjimas siekė nuo keliolikos iki 50 proc. Gamybos įmonėse keletą pastarųjų savaičių protrūkių buvo fiksuojama vis daugiau, tačiau 42-ąją savaitę ši tendencija pasikeitė – lyginant su ankstesne savaite protrūkių užfiksuota mažiau – iš viso 39, tuo tarpu ankstesniąją savaitę jų buvo 42.
Protrūkiams suvaldyti svarbus mūsų kiekvieno indėlis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė primena, kad būtina išnaudoti visas galimybes, leidžiančias stabdyti viruso plitimą ir protrūkių atsiradimą visose mūsų gyvenimo srityse, ir ragina vadovautis rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu.
„Suprantama, kad ne visi darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, tačiau tie, kuriems iš tiesų nėra būtinas fizinis darbuotojų susibūrimas, turėtų būti atliekami iš namų. Kuo mažiau mes kontaktuosime, tuo mažiau plis virusas. Ypatingai tai svarbu dabar, kai vaikai eina į mokyklas ir dalis jų yra dar nepaskiepyti. Užsikrėtus vaikui, nuotoliniu būdu dirbantys tėvai nutrauktų viruso plitimo grandinę – jie nepasidalintų virusu darbovietėse, iš kurių jis toliau parnešamas į kolegų šeimas, kurių nariai išnešioja virusą toliau po mokyklas, kitas darbovietes ir taip toliau“, – paaiškina epidemiologė.
Šiuo metu rekomendacija dėl nuotolinio darbo yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriuo šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Darbą nuotoliniu būdu rekomenduojama organizuoti ūkinės veiklos vykdytojams, valstybės įstaigoms ir institucijoms, kitiems viešojo administravimo subjektams.
„Lietuvoje dar nėra susiformavęs požiūris, kad rekomendacijų būtina laikytis lygiai taip pat kaip ir kitų įstatymų nuostatų. Visgi norėtume paraginti nesivadovauti logika „jeigu manęs nebaus, tuomet ir nebūtina laikytis“. Virusui nesvarbu, ar mes laikomės rekomendacijų, ar nuostatų, už kurių pažeidimą gresia baudos. Visi puikiai žinome, kaip veikia virusas – jis ieško žmogaus. Tad laikykimės ne tik reikalavimų, bet ir rekomendacijų ir nesudarykime jam galimybių daugintis“, – sako D. Razmuvienė.
Primename, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau ligos atvejų, tarpusavyje susijusių laiko ir vietos požiūriu, ir atkreipia dėmesį į priemones, kurios yra svarbios, norint sustabdyti infekcijos plitimą.
