REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinėje Karalystėje prasidėjus skiepijimui nuo koronaviruso, „antivakserių“ bendruomenė įsismarkavo skleisti propagandą socialinių tinklų platformose, daugiausia perdirbdama senus mitus, kuriuos jie taip mėgsta brukti žmonėms.

Jungtinėje Karalystėje prasidėjus skiepijimui nuo koronaviruso, „antivakserių“ bendruomenė įsismarkavo skleisti propagandą socialinių tinklų platformose, daugiausia perdirbdama senus mitus, kuriuos jie taip mėgsta brukti žmonėms.

REKLAMA

„Technology Networks“ komanda nusprendė įsikištį į šį karą dėl vakcinų parengdama „antivakserių“ mitų paneigimo sąvadą. Pagrindinis „mitų griovėjas“ buvo dr. Ericas Yageris, kuris yra Biofarmacijos ugdymo ir mokymo centro mikrobiologijos docentas.

Pirmasis mitas

Tai buvo mintis, kad vakcinoje nuo koronaviruso yra nesaugių medžiagų. Ankstesniais metais kalbėdami apie nesaugias vakcinas „antivakseriai“ iškėlė molekulę, kurioje buvo gyvsidabrio, tačiau šiais metais dėmesys buvo nukreiptas į formaldehidą. Ši medžiaga gali būti pavojinga didelėmis koncentracijomis, tačiau iš tikrųjų vakcinų gamybos cikle naudojami kiekiai nė iš tolo neprilygsta pavojingam kiekiui.

Žmogaus kūnas iš tikrųjų pagamina nedidelį kiekį formaldehido ir gana gerai jį suskaido. Kiekviena vakcina, praėjusi klinikinius tyrimus, buvo ištestuota ir pakartotinai patikrinta, kad būtų užtikrintas sudedamųjų vakcinos dalių saugumas.

REKLAMA
REKLAMA

„Dauguma šių medžiagų yra tokiais nykstančiais mažais kiekiais arba buvo pašalintos perdirbant, todėl jos mums nekenkia“, – paaiškino dr. E. Yageris.

REKLAMA

Antrasis mitas

Jis yra apie naujo vaisiaus audinio naudojimą (abortų liekanas) ir kodėl toks ingredientas yra nuodėmė. Tai laikoma religine priežastimi, kuria galima paneigti vakcinas. Norint ištestuoti vakciną ir tobulinti, dažnai prireikia ląstelių linijų, o „Astrazeneca“ vakcinos atveju ši ląstelių linija atsirado iš vaisiaus iš 1983 m.

Jei manote, kad tai nuodėmė, tai pasikalbėkite su popiežiumi ir pačiu Vatikanu, nes net ir jie mano, kad turime vykdyti savo pareigą prižiūrėti vieni kitus, o ypač tuos, kurie kenčia nuo sunkių ligų, ir tai nusveria vaisiaus audinio naudojimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvienas iš mūsų esame įpareigoti apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo pavojingomis ligomis ir mirties. Vakcina yra pats efektyviausias būdas tai pasiekti, nebent nusprendžiama izoliuotis“, – sakė vyskupas Richardas Mothas, remdamasis Tikėjimo mokymo kongregacijos nota ir kalbėdamas Popiežiškosios gyvenimo akademijos vardu.

„Katalikai ramia sąžine gali skiepytis bet kuria iš šių vakcinų savo ir kitų labui. Ramia sąžine galima atsisakyti tam tikros vakcinos, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos apsaugoti kitus nuo infekcijos“, – aiškino R. Mothas.

Trečias mitas

Jis teigia, kad mRNR vakcinos kažkokiu būdu perrašo genetinį kodą. „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinose yra mRNR – viruso genetinio kodo fragmentas. Mūsų kūnas visą laiką naudoja mRNR baltymams gaminti. Tokios vakcinos gamina mums nekenksmingus virusinius baltymus, kurie tarsi vaidina generalinėje repeticijoje, kad mūsų imuninė sistema vėliau galėtų atpažinti virusą kaip įsibrovėlį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tikrai tokio tipo vakcina negali įsirašyti į mūsų genomą. Tai yra vienakryptis procesas. Mes savo kūnuose turime DNR, mūsų genomas sukuria pasiuntinį RNR [mRNR] kaip projektą baltymams, ir tada gaminami baltymai, – paaiškino dr. E. Yageris. – Mūsų kūne nėra mechanizmų, kurie sugebėtų pakeisti RNR į DNR.“

Dr. E. Yageris taip pat paaiškino, kodėl yra taip nuostabu per tokį trumpą laiką pagaminti veikiančią vakciną. Vakcinos poreikiui reikalingos nemažos vyriausybės ir privačios investicijos, tačiau tam reikia ir daugybės savanorių, kurie yra gyvybiškai svarbūs renkant klinikinius duomenis, reikalingus įvertinti, ar vakcinos veikia, ar ne.

REKLAMA

Vakcinų kūrime ir gamyboje duomenų rinkimas yra pagrindinis dalykas. JAV maisto ir vaistų administracija turėjo tęsti savanorių stebėjimą du mėnesius po antrosios dozės, kad vakcina išliktų saugi ir veiksminga kritiniu šalutinio poveikio pasireiškimo laiku. Norint pagrįsti šiuos esamus duomenis, toliau renkama daugiau informacijos, kad būtų galima stebėti vakcinos veiksmingumą ir saugumą ilguoju laikotarpiu.

Kitas įkyrus mitas yra tas, kad bet koks imunitetas, kurį galite įgyti užsikrėtę koronavirusu, yra geresnis ir kažkuo pranašesnis už imunitetą, kurį suteikia vakcina. Tai tiesiog „perdirbtas“ mitas, kuriuo anksčiau buvo remiamasi kalbant apie vakcinas nuo vėjaraupių, tymų ir gripo. Šios ligos turi realias, ilgai trunkančias ir dažnai mirtinas pasekmes, todėl užsikrėtimo laukimas ir imuniteto įgavimas persirgus nėra perspektyvi strategija. Leidimas virusui plisti sukelia daugybę mirčių, taip pat po visko daugeliui reikės ilgalaikės priežiūros, kad būtų galima ištaisyti ligos pasekmes.

Interviu metu taip pat sugriautas išlikęs mitas, kad skiepai sukelia autizmą. Šį mitą sukūrė negarbingas buvęs gydytojas Andrew Wakefieldas, norėdamas diskredituoti MMR vakciną ir praturtėti kuriant pakaitinę vakciną ir kitus sveikatos produktus. Idėja, kad vakcinos sukelia autizmą, yra ne tik klaidinga, bet ir autistiškų bei neurodivergentiškų žmonių įžeidimas, nes tai dar labiau stigmatizuoja šią bendruomenę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų