Nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukentėjo moterys – tai yra 76,4 proc. (77,2 procentų per analogišką laikotarpį 2019 m.).
Pastebima ir tendencija, kad vis daugiau vyrų taip pat nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. nukentėjo 22,8 proc. vyrų, o 2020 m. – 23,6 proc.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas žurnalistams teigė, jog ryškiausias smurto atvejų šuolis buvo pastebimas pirmosios pandemijos bangos metu. Dabar situacija stabilizavosi.
„Ką matome, kad europiniame kontekste, visos Baltijos valstybės išsiskiria didesniu smurto artimoje aplinkoje lygiu. Tai siejama ir su tokiomis veikomis kaip nužudymai.
Gauname apie 5 tūkst. pranešimų per mėnesį. Tai yra penkiais šimtais daugiau nei įprastai“, – apie situaciją pasakojo A. Paulauskas.
Smurto kaltininkas – alkoholis
Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė papildė, jog abiejų karantinų metu daugiausia pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje buvo pastebima praėjus keturioms, penkioms savaitėms po jų pradžios.
Taip pat esą galima matyti ir smurto artimoje aplinkoje bei priklausomybių sąryšį.
Tyrimų duomenimis, 65 proc. nukentėjusių pasisakė, kad smurtinio epizodo metu smurtavęs asmuo buvo pavartojęs alkoholio. Skaičiai kiek mažesni, kai kalba eina apie narkotikus – tokių asmenų buvo vos 2 proc.
„Šie žmonės nejaučia tokios didelės gėdos, išnešdami šią problemą į viešumą.
Užsienio šalių tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo alkoholio dažniau iššaukia smurtinius epizodus, bet tai nėra smurto šaknis“, – aiškino J. Cinskienė.
Vaikai kreipiasi rečiau, bet tam yra objektyvi priežastis
„Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis pabrėžė tai, kad karantino metu sumažėjo skambinančių vaikų skaičius, tačiau atsirado daugiau asmenų besikreipiančių internetu.
„Skambučių mažėjimas atspindi ne klausimų ar rūpesčių sumažėjimą. Atspindi aplinką, kurioje vaikai didžiąją laiko dalį yra kartu su tėvai.
Jeigu kalbėtis su tėvais sudėtingiau, gali būti, kad kreiptis kažkur irgi yra sudėtingiau. Privatumo trūkumas galėtų būti“, – žurnalistams aiškino R. Povilaitis.
Kartu su skambučiais automatiškai sumažėjo ir vaikų kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Išaugo skambučių, kuriuose yra minčių apie savižudybę, kalbama apie valgymo sutrikimus, nerimą, skaičius.
„Nereiškia, kad smurto mažėja, tik tai, kad vaikai mažiau apie tai pasakoja. Sumažėjimas atspindi pasikeitusias aplinkybes, bet tikėtina, kad nelabai atspindi tų atvejų skaičių, kurie yra realybėje“, – teigė R. Povilaitis.
Pasirašytas naujas priemonių planas
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, skaičiai kuriuos matome dabar – tik ledkalnio viršūnė.
„Tai susiję su tuo, kad žmonės, suaugę ir vaikai, patiriantys smurtą, būdami karantino sąlygose neturi galimybių pranešti, informuoti, prašyti pagalbos“, – dėstė A. Bilotaitė.
Būtent dėl šios priežasties ji gruodžio 31 d. pasirašė priemonių planą, skirtą būtent karantino laikotarpiui.
„Kad smurtą patiriantys asmenys galėtų apie tai pranešti ne tik skambučiu, bet ir trumpąja žinute. Antras dalykas – policijos departamentas turės taip pat užtikrinti informacijos suteikimą smurtą patiriančioms aukoms, kur galima gauti specializuotą pagalbą. Taip pat, savivaldybės dalį numatytų izoliavimosi vietų turėtų skirti smurto artimoje aplinkoje aukoms.
Nuolatos stebėsime situaciją, rengsime pasitarimus ir ieškosime būdų, kaip šiuos dalykus spręsti“, – apie siūlomas priemones pasakojo vidaus reikalų ministrė.
