REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
117
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žinia apie tai, kad dėl koronaviruso bus nemokamai tiriami, gydomi ir neturintieji teisės į nemokamą gydymą, papiktino kitomis ligomis sergančiuosius. Šie teigė, kad ir taip sunku patekti pas gydytoją, o taip neva atsiranda lygesnių tarp lygių. Teiraujamės teisininko, ar tokie teiginiai turi pagrindo.

117

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žinia apie tai, kad dėl koronaviruso bus nemokamai tiriami, gydomi ir neturintieji teisės į nemokamą gydymą, papiktino kitomis ligomis sergančiuosius. Šie teigė, kad ir taip sunku patekti pas gydytoją, o taip neva atsiranda lygesnių tarp lygių. Teiraujamės teisininko, ar tokie teiginiai turi pagrindo.

REKLAMA

Gyventojai piktindamiesi svarstė, ar teisinga tokia tvarka, mat gali nutiki taip, kad esant laisvoms vietoms ligoninėje tas, kuris nuosekliai mokėjo mokesčius, pablogėjus būklei galbūt kvėpavimo aparato negaus, nes juo naudosis tas, kuris nieko nemokėjo.

Nestigo ir pastebėjimų, kad dabar ir taip mokant mokesčius prieš operaciją poliklinikoje už tyrimus tenka susimokėti kad ir 50 eurų.

Komentuodamas šią situaciją advokatas Arūnas Žlioba visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad negalima teigti, jog asmenys, kurie neturi draudimo, negauna jokio nemokamo gydymo. 

REKLAMA
REKLAMA

„Visiems nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir privalomojo sveikatos draudimo fakto nemokamai teikiamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugos. Tačiau už kitas – nedraustiems asmenims tenka susimokėti.

REKLAMA

Taigi kalbant apie teisių pažeidimą, reikia konkretizuoti, kokia teisė pažeidžiama, t. y. negalima pažeisti neegzistuojančios teisės“, – aiškino jis.

 

Išimtys galimos

Teisininkas pažymėjo, kad dabartiniais įstatymais nustatyta, jog valstybės apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie draudžiami valstybės lėšomis.

Tai – pensininkai, užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, vaikai, studentai, nepasiturintys gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą, neįgalieji, suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmes, kt.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat – asmenys, sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. 

Šiuo metu šiame sąraše (patvirtintame dar 2003 m. įsakymu) be kitų 13 ligų (ŽIV, Cholera, Beždžionių raupai, Maras, Ebola, Sifilis, Juodligė, kt.) taip pat yra įrašytas sunkus ūmus respiracinis sindromas (virusinės kilmės sunkus ūmus respiracinis susirgimas, sukeltas SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV) koronaviruso, dėl kurio 2002–2003 m. susirgo apie 8000 žmonių, išplitęs dešimtyse šalių, bet daugiausia Kinijoje, mirtingumas siekė iki 10 proc.). 

Jam genetiškai artimas 2019 m. naujas koronavirusas (2019-nCoV) dabar pavadintas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu-2 (SARS-CoV-2), o šio viruso sukeliama liga vadinama COVID-19, į šį sąrašą neįtraukta, nors jau visiems akivaizdu, kad ji jau šiai dienai yra sukėlusi daug pavojingesnes pasekmes, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija“, – aiškino A. Žlioba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, pabrėžė jis, tam tikrų išimčių taikymui, konkrečiai – sveikatos priežiūros paslaugų suteikimui privalomuoju sveikatos draudimu nesidraudžiantiems asmenims, ekstremali situacija nėra būtina ir tokios išimtys nelaikomos visų kitų asmenų teisių pažeidimu.

Sergančiųjų izoliavimas numatomas įstatymu

Be kita ko, jis pabrėžė, kad ekstremalios, ypač valstybės lygio, situacijos paskelbimas, suteikia papildomų teisių valdžios institucijoms. 

„Vyriausybės patvirtintame ekstremalių situacijų valdymo plane nustatyta, kad susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos veikia pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, parengtus atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodines rekomendacijas ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliosiomis situacijomis plano rengimo metodines rekomendacijas“, – aiškino advokatas.

REKLAMA

Taigi ir visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis numatytais įstatymais.

O šie numato, kad ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, taip pat, kad iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojamos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės.

„COVID-19 kaip ypač pavojinga liga yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą.

REKLAMA

Taigi su COVID-19 prevencija, diagnozavimu, gydymų susijusių sveikatos paslaugų valstybės lėšomis teikimas yra pateisinamas ir ekstremalia situacija“, – dėstė A. Žlioba.

Diskriminacijai reikia tam tikrų sąlygų

Grįždamas prie minties, kad negalima pažeisti neegzistuojančios teisės, pašnekovas patikslino, kad galima kalbėti apie diskriminavimą, t. y. ne vienodą asmenų vertinimą (lot. discriminare – atskirti), kai su vienais asmenimis elgiamasi blogiau/geriau negu su kitais. 

„Teisine prasme, terminas „diskriminuoti“ yra daug siauresnis ir reiškia tik tokį nepalankų asmens vertinimą, kuris yra draudžiamas dėl įstatyme numatytų priežasčių. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad diskriminacija dažniausiai suprantama kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų požymius. Tačiau diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų“, – aiškino pašnekovas.

Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. 

REKLAMA

„Taigi, ne kiekvienas vienos ar kitos asmenų grupės išskyrimas yra diskriminacija teisine prasme, kadangi ne kiekvienas asmens išskyrimas iš bendrumos yra draudžiamas ir ne kiekvienas iš jų yra neteisėtas. 

Kad pripažintume, jog tai yra diskriminacija, turi būti keletas sąlygų, t. y. skirtingas asmens ar asmenų grupės traktavimas turi būti nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas“, – dėstė A. Žlioba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų