REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje buvo nepanaudota 1-5 tūkstančiai studentų krepšelių. Politikai klausia, kur dingsta pinigai, kurie valstybės skiriami finansuoti studijų vietas. Nors lėšos ir lieka universitetų rankose, kol kas jų panaudoti tam, kad būtų padidintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, yra neįmanoma.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje buvo nepanaudota 1-5 tūkstančiai studentų krepšelių. Politikai klausia, kur dingsta pinigai, kurie valstybės skiriami finansuoti studijų vietas. Nors lėšos ir lieka universitetų rankose, kol kas jų panaudoti tam, kad būtų padidintas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, yra neįmanoma.

REKLAMA

Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo nagrinėjamas parlamentinės kontrolės klausimas, kodėl nepanaudojamos ir kaip perskirstomos valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Nepamatuoti norai

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pateikė pastarųjų metų duomenis: 2016 m. buvo nepanaudota apie 1 tūkst. valstybės skiriamų studentų krepšelių, 2017 m. skaičius buvo panašus, o 2018 m. nepanaudotų krepšelių kiekis drastiškai išaugo – nepanaudota liko virš 5 tūkst. Preliminariais šių metų duomenimis, liko nepanaudoti 1,5 tūkst. studentų krepšelių.

„Norime išsiaiškinti tą situaciją, kodėl taip įvyksta. Ką daryti, kad tos lėšos nukeliautų pagal pirminę paskirtį ir kitais metais galėtume turėti nemokamą aukštąjį mokslą“, – sakė V. Ąžuolas.

REKLAMA
REKLAMA

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas pasakojo, kad, kai ministerija planuoja valstybės finansuojamų vietų skaičius, atsižvelgia, kiek studentų į konkrečias studijų kryptis buvo priimta praėjusiais metais ir kokios yra demografinės tendencijos, koks yra potencialių studentų skaičius.

REKLAMA

Viceministro teigimu, planuojant valstybės finansuojamų vietų skaičių, konsultuojamasi su kitomis ministerijomis, įvairiomis asociacijomis, verslo struktūromis, koks yra darbo rinkos poreikis.

Pasak V. Razumo, 2018 m. drastiškai išaugo nepanaudotų studentų krepšelių skaičius, nes buvo didžiulis spaudimas padidinti finansuojamų vietų skaičių į inžinerijos, technologijų ir informacinių technologijų mokslų studijų programas.

„Akivaizdu, kad tai buvo nepamatuotas siekis ir mes matome rezultatą. <...> Šiais metais, planuojant priėmimą, situacija buvo šiek tiek geresnė, pavyko ministerijų norus sumažinti“, – kalbėjo V. Razumas.

REKLAMA
REKLAMA

Atitenka universitetams, bet ne studentams

V. Razumo teigimu, visos sutaupytos lėšos, likusios iš nepanaudotų studentų krepšelių, atitenka aukštosioms mokykloms. Tačiau šios lėšos skiriamos ne studijoms, o mokslo įstaigų ūkio reikmės: infrastruktūros priežiūrai, neakademinio personalo atlyginimų didinimui. Jos yra perskirstomas pagal tai, kiek aukštoji mokykla priima studentų ir pagal mokslinių tyrimų pasiekimus.

„Kodėl tų lėšų negalima nukreipti tiems studentams, kurie moka už mokslą ir jiems jis taptų nemokamas. Kas tam trukdo?“ – klausė V. Ąžuolas

Ministerijos mokslo ir studijų skyriaus specialistas Kęstutis Gansiniauskas teigė, kad to negalima padaryti dėl dabar galiojančių teisės aktų, kadangi priėmimas į aukštąsias mokyklas jau būna įvykęs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministerijos atstovas tvirtino, kad tuo domėjosi ir parlamento Švietimo ir mokslo komitetas, tačiau teisininkai politikams pasakė, kad to daryti negalima.

V. Razumas patikino, kad nuo studentų krepšelio likusios lėšos perskirstomos tik tiems universitetams, kurie taiko minimalaus stojamojo balo reikalavimą. Šiemet minimalaus balo netaikė Mykolo Romerio universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Valstietė Vida Ačienė svarstė, ar aukštosios mokyklos nėra suinteresuotos, kad dalis studentų krepšelių taip ir liktų nepanaudoti ir likusios lėšos būtų skirtos jų ūkinėms reikmėms.

„Jos nėra grąžinamos į biudžetą, nėra kaupiamos kitiems metams, jos yra „pravalgomos“, – samprotavo V. Ačienė.

REKLAMA

„Nesakyčiau, kad tai „pravalgymas“, – sakė V. Razumas.

Viceministro teigimu, daug aukštos klasės specialistų bėga iš universitetų į kitas valstybines ar privačias įmones, nes ten jiems siūlomi daug didesni atlyginimai.

V. Ąžuolas pateikė skaičius, kam nepanaudotų krepšelių lėšų perskirstymas yra naudingiausias. Vilniaus universitetas 2018 m. gavo net 36 proc. iš studijoms finansuoti nepanaudotų pinigų, Kauno technologijos universitetas – 18 proc., Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 11 proc.

„Tai trejetukas, kuris visada džiaugiasi nepanaudotais krepšeliais“, – pastebėjo V. Ąžuolas.

V. Razumas sutiko, kad šiems universitetams tokia pinigų perskirstymo tvarka naudinga, bet, anot viceministro, tai natūralus procesas.

REKLAMA

„Niekur nepabėgsi nuo to. Jie priima daugiausiai studentų, geriausiai vykdo mokslinius tyrimus, todėl daugiausiai ir gauna“, – dėstė V. Razumas.

Keis perskirstymo tvarką

Pagal dabartinius teisės aktus, jei krepšeliai nepanaudojami, likusios lėšos negali būti skirtos kitoms studijų kryptims. Pavyzdžiui, jei lieka lieka laisvų valstybės finansuojamų vietų inžinerijos programose, tos lėšos negali būti skirtos humanitariniams mokslams.

Tačiau dabar registruoti įstatymo pakeitimai, kurie koreguotų šią tvarką ir, vienoje studijų kryptyje nepanaudotas lėšas, būtų galima skirti padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kitoje studijų programoje. Ministerija tikisi, kad šie įstatymo pakeitimas bus priimti jau šioje Seimo sesijoje

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tvarka turėtų būti tokia, kad nepaisant to, kur valstybė norėtų matyti besimokančius, turime atsižvelgti į tai, ką patys studentai renkasi ir užtikrinti galimybę jiems gauti nemokamas studijas“, – teigė naująją tvarką palaikantis konservatorius Mykolas Majauskas.

Ministerijos atstovė Giedrė Pačėsienė pažymėjo, kad tai nereiškia, kad visas aukštasis mokslas bus nemokamas, nes vis tiek daliai norinčių studijuoti, pavyzdžiui, mediciną ar menus, reikės už studijas susimokėti.

V. Ąžuolas pažymėjo, kad kitais metais planuojama skirti papildomus 16 mln. eurų ir valstybė galės finansuoti maždaug 20–21 tūkst. studijų vietų.

Valstiečių ir žaliųjų keliamą nemokamo aukštojo mokslo idėją švietimo specialistai kritikuoja. Kaip anksčiau portalui tv3.lt sakė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, nors jis teigiamai vertija šį siūlymą, tačiau kelia daug klausimų, kas už šio pasiūlymo slypi, ir atkreipia dėmesį, kad dar neaišku, kokiu principu veiks finansavimas. Pasak A. Lašo, atveriant aukštojo mokslo įstaigų duris visiems, gali kristi abiturientų motyvacijai gerai mokytis, nes įstoti į universitetus ir kolegijas būtų lengviau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų