Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė nurodo, kad epideminis parotitas, kitaip dar vadinamas kiaulyte ar parotitine infekcija, tai ūminė sisteminė virusinė infekcija, sukelianti karščiavimą ir vienos ar kelių seilių liaukų patinimą ir skausmingumą.
Šią infekciją sukelia epideminio parotito virusas, kuris perduodamas oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį sąlytį su sergančio asmens seilėmis.
„Sveiki imlūs asmenys užsikrečia ilgiau būdami vienoje patalpoje su ligoniu. Vertinant epideminio parotito viruso lakumą, ši infekcija plinta vangiau negu vėjaraupiai, tymai, gripas, nes juo užsikrečia tik arti ligonio esantys asmenys“, – nurodo K. Žukauskaitė.
Pirmieji požymiai
Epideminis parotitas arba kiaulytė dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vangumu, bendru silpnumo. Taip pat padidėja paausio seilių liaukos – iš pradžių patinsta vienos pusės , o po 1–2 dienų, ir kitos pusės liaukos.
„Kartais gali patinti veidas ir kaklas. Taip pat gali atsirasti skausmas kramtant, ryjant. Jei būklė nesikomplikuoja, tuomet dažniausiai pasveikstama vidutiniškai per dešimt dienų. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai epideminio parotito simptomai būna labai nestipriai išreikšti ir tokie vaikai tiesiog perserga besimptome ligos forma ir, patys to nežinodami, platina virusus“, – nurodo visuomenės sveikatos specialistė.
Dažniausiai šia liga serga vaikai nuo 2 iki 15 metų, tačiau, pasak K. Žukauskaitės, pastaraisiais metais vis dažniau suserga ir paaugliai, ir suaugusieji. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, epideminiu parotitu dažniau serga vyriškos nei moteriškos lyties atstovai.
Gydytoja nurodo, kad 2019 metais Lietuvoje buvo registruoti 32 parotito atvejai (sergamumo rodiklis – 1,15 atv./100 tūkst. gyv.). Lyginant su 2018 metais, ligos atvejų padaugėjo beveik dvigubai – 2018 m. sergamumas siekė 0,68 atv./100 tūkst. gyv, tačiau analizuojant 2004–2019 metų duomenis, buvo pastebėtas ligos atvejų mažėjimas.
Specifinio gydymo nėra
ULAC visuomenės sveikatos specialistė nurodo, kad specifinių gydymo priemonių šiam susirgimui nėra, todėl infekcija yra gydoma tik simptomiškai.
„Nors dauguma galvoja, kad epideminis parotitas yra tik vaikiška liga, tačiau ši liga gali komplikuotis labai rimtomis komplikacijomis, ypač suaugusiesiems. Dažniausios komplikacijos: orchitas (sėklidžių uždegimas) vyrams; encefalitas (smegenų uždegimas); meningitas (smegenų ir nugaros smegenų audinio uždegimas) ir kt.“, – vardija K. Žukauskaitė.
Veiksmingiausia profilaktikos priemonė prieš šį susirgimą kol kas yra skiepai. Gydytoja nurodo, kad nuo epideminio parotito skiepijimo aprėptys Lietuvoje viršija 90 proc.
„Lietuvoje nuo epideminio parotito vaikai yra skiepijami ta pačia gyva, kombinuota MMR vakcina (kaip ir nuo tymų, raudonukės infekcijų). Vadovaujantis LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, skiriamos 2 vakcinos dozės: pirmoji dozė skiriama 15-16 mėn. amžiaus ir antra dozė – 6-7 metų amžiaus vaikams. Įskiepijus dvi MMR vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
2019 m. Lietuvoje dvejų metų amžiaus vaikų skiepijimo MMR aprėptys buvo 92,7 proc., o septynerių metų amžiaus vaikų – 93,2 proc. Vertinant 2019 m. skiepijimo aprėptis su ankstesniais metais (2018 m.), skiepijimo aprėptys šiek tiek padidėjo – 2018 m. 2 m. amžiaus buvo 92,2 proc., o 7 m. amžiaus vaikų – 91,6 proc.“, – nurodo visuomenės sveikatos specialistė K. Žukauskaitė.
