Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį. Lietuvos teritorijoje orlaiviai išbuvo iki dviejų minučių.
Baimintis nereikia, pasiruošti – būtina
Į incidentą savo „Facebook“ paskyroje dėmesį atkreipęs ginkluotės specialistas Darius Antanaitis šį įvykį palygino su 1968 m. atveju, kai Rusijos kariai nusileido Prahos oro uoste, o vėliau ir okupavo tuometinę Čekoslovakiją.
Žiniasklaidos teigimu, lėktuvai Lietuvos oro erdvėje atsirado viso labo bandydami išvengti audros debesies.
„Lėktuvas įskrido į mūsų oro erdvę virš Baltijos jūros, iki mūsų kranto dar dvi minutės buvo likusios. Bet atmesti galimybės, kad tokiu būdu buvo imituojama infiltracija į kažkokią tai valstybę, atmesti negaliu. Mano asmenine nuomone, baimintis neverta, kadangi įskrido Rusijos kariniai lėktuvai jiems saugioje vietoje, jie neišdrįso kirsti mūsų sausumos oro erdvės, skrido virš jūros ir todėl aš nematau kažkokios grėsmės iš Rusijos pusės. Jei tai būtų virš sausumos, tai būtų inicijuota ir oro policija, ir būtų perduoti signalai mūsų kariuomenei“, - tv3.lt sakė D. Antanaitis.
Vis dėlto D. Antanaitis ramina, kad į Lietuvos oro erdvę patekę Rusijos orlaiviai neturėtų kelti baimės, tačiau galimoms tolimesnėms provokacijoms pasiruošti – būtina.
„Tai sprendžiant iš taktinės ir operacinės pusės, oro uostų užėmimas yra esminis faktorius, norint laimėti laiką arba, kad didesnės pajėgos galėtų atvykti ir pradėti aktyvius karinius veiksmus. Tačiau pasikartosiu dar kartą, Lietuvai dėl to baimintis tikrai neverta, bet pasirengusiems visą laiką reikia būti“, - kalbėjo D. Antanaitis.
Gal tai tik nesusipratimas
Tuo tarpu Lietuvos karių ir veteranų asociacijos pirmininkas Aurimas Navys pateikia kiek kitokį galimą incidento paaiškinimą. Pasak A. Navio, Rusijos orlaiviai skrydžio metu bendravo su Lietuvos skrydžių dispečeriais.
„Kiek aš turiu informacijos, tai vis dėlto transportiniai Rusijos Federacijos lėktuvai skrido su įjungtais atsakikliais ir bendravo su mūsų skrydžio dispečeriais. Tai buvo kaip ir kontroliuojama situacija. Tai visiškai priskirti prie provokacijos nelabai galėčiau“, - tv3.lt kalbėjo A. Navys.
Pats A. Navys neatmeta galimybės, kad incidentas – paprastas nesusipratimas, o ne sąmoninga provokacija.
„Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų konkrečiai šitą atvejį atsargiau vertinti. Mes turėjome galimybę bendrauti su pilotais. Galbūt įvyko nesusipratimas, galbūt kažko nesuprato Rusijos Federacijos pilotai, galbūt kažkas su ryšiu buvo. Sunku pasakyti, nes neturiu pilnos informacijos. Be abejo, galima daryti prielaidą, kad tai tyčinis patikrinimas, bet turbūt tai būtų daroma ne su transportiniais orlaiviais, o su koviniais“, - svarstė A. Navys.
Tačiau, kol vyksta karinės pratybos „Zapad“, A. Navys teigia, kad dar galime tikėtis panašių nesusipratimų ar apskaičiuotų provokacijų. Vis dėlto, pasak A. Navio, perdėtai rūpintis ar išpūsti šį incidentą nederėtų, nes pernelyg išgąsdinta visuomenė ir neadekvačios politikų reakcijos – būtent tai, ko siekia Kremlius.
