REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
48
Lietuvių vis dažniau atrandama Liepoja Audriaus Bareišio nuotr.

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių.

48

Poros kambarių butas vos už 7 tūkst. eurų. Taip, tai visiškai įmanoma ir visai šalia Lietuvos. Kasmet tokios kainos į Liepoją bei kitus Latvijos pajūrio miestus pritraukia vis daugiau lietuvių.

REKLAMA

Lietuvos pajūryje nekilnojamasis turtas (NT) tikrai ne visiems įkandamas, tad vis dažniau lietuviai pradedi dairytis į Latvijos pajūrį. Tai pastebi tiek Latvijos, tiek Lietuvos NT ekspertai.

Turtas pigus, bet ar kokybiškas?

Peržvelgus skelbimus matyti, kad būstas Liepojoje bei Papėje itin pigus. Tai tvirtina ir Latvijos NT brokeriai.

„Arco Real Estate“ Valdybos narys Maris Laukalejs ir „Amberland Real Estate“ Valdybos narys Kaspars Pūris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad paskutiniaisiais metais lietuvių susidomėjimas vis auga. Domimasi ne tik būstu Liepojos pajūryje, netoli Lietuvos pasienio, bet ir būstu pačioje Liepojoje, Ventspilyje, Kauguryje.

„Žiūrint į oficialią statistiką, lietuviai sudaro vis daugiau sandorių minėtose vietose. Analizuojant rinką matyti, kad Liepojoje ir Ventspilyje dažniausiai perkami 1 arba 2 kambarių butai. Ten kainos svyruoja nuo 210 iki 350 Eur už kv. metrą.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu Jūrmaloje daugiausia perkami butai Kaugure, kur kainos svyruoja nuo 450 iki 700 Eur už kv. metrą“, – sako M. Laukalejs.

Pasak K. Pūrio kainos labai kinta priklausomai nuo regiono, kuriame norima įsigyti nekilnojamąjį turtą.

REKLAMA

„Lietuviai perka pigesnius būstus. Ne centre gali įsigyti už 6–7 tūkst. Eur 2 kambarių butų be renovacijos. Centre apie 18 tūkst. eurų toks butas kainuotų“, – komentuoja jis.

Augantį lietuvių susidomėjimą būstu Liepojoje bei Papėje įvardija ir „Ober–Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras. Ir nors kaina ten daug mažesnė, jis atkreipia dėmesį į kokybės skirtumus.

„Nėra taip, kad visi puola šluoti tą turtą, tačiau yra akivaizdžiai pastebimas padidėjęs dėmesys Latvijos pajūriui. Mūsų kolegos Papėje pastebi, kad lietuviai linkę įsigyti pigų NT šalia jūros, bet ne kurortiniame miestelyje.

REKLAMA
REKLAMA

Analogiški nekilnojamojo turto vienetai Papėje ir Liepojoje yra apčiuopiamai pigesni, bet nereikia pamiršti esminio dalyko, kad mes nelyginame obuolio su obuoliu. Tai skirtingi dalykai. NT patrauklumą apsprendžia vieta. Papė ar Liepoja tai nėra kurorto zonos. Tai pramoninis uostas su 70 tūkst. gyventojų ir bendrabučių tipo daugiabučiais bei spalvingais kaimynais.

Tokio tipo turtas kurortiniame mieste, kur vyrauja sanatorijos, pramogos, gelbėjimo postai, tvarkomas paplūdimys – kainuoja daugiau. Tačiau žmonės atsižvelgia į savo galimybes. Nors teks toliau važiuoti, apsisprendžia įsigyti pigesnį daiktą. Visgi jis kokybe neatitinka Lietuvos pajūryje esančio būsto“, – konstatuoja R. Pleteras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mums jūra didesnė egzotika

Patys latviai nekilnojamąjį turtą linkę rinktis kitur. Kaip M. Laukalejs pasakoja, Latvijos pajūrio ruožas siekia 500 kilometrų. Kadangi NT šalia jūros dažniausiai perka Rygos gyventojai, jiems renkasi artimesnes vietoves. Liepoja – per daug nutolusi nuo Rygos.

„Ober–Haus“ generalinis direktorius neabejoja, jei lietuviai dairytųsi į Jūrmalą, kur plūsta patys latviai, jie išvystų tokias kainas kaip Palangoje.

„Latvių sostinė Ryga didžiausias miestas šalia Baltijos jūros, jie taip pat turi šalia Jūrmalą. Jūra jiems nėra tokia egzotika. Laisvalaikio būstą perkasi Jūrmaloje arba miesteliuose nutolusiuose į šiaurę nuo Rygos link Estijos sienos.

REKLAMA

Mes – didžiausia Baltijos valstybė – turime kelis kartus mažesnį pajūrio ruožą, o iš jo 50 km griežtai saugoma Kuršių nerijos zona. Mūsų sostinė 300 km nutolusi nuo jūros, antras pagal miestą dydis ir grubiai 200 km nutolęs. Mes visai kitokį požiūri turime ir, natūralu, kad negalime patenkinti pasiūlos, nes kainos Lietuvos pajūryje aukštesnės. Jos, tiesa, labai panašios į Jūrmalos, nes tiek Palanga, tiek Jūrmala yra kurortinės zonos. Jei obuolį su obuoliu lyginti, tai Jūrmalą su Palanga“, – teigia jis.

Reikia išmanyti žemės reguliavimus

Visgi perkant būstą Latvijos pajūryje reikia pasverti visus už ir prie. Pavyzdžiui, jei tikimasi šį turtą panaudoti nuomai, R. Pleteras pataria pirkti aukštesnės kokybės būstą, o ne už 10 tūkst. eurų. Tačiau tuomet būsto suma būtų panaši į Lietuvos pajūrio siūlymus.

REKLAMA

„Amberland Real Estate“ Valdybos narys Kaspars Pūris taip pat primena, kad turtą tokioje vietoje išnuomoti bus lengva vasarą, tačiau ne sezono metu gali kilti problemų.

Be visa to, „Arco Real Estate“ Valdybos narys Maris Laukalejs teigia, kad reikia turėti omenyje, jog Latvijos pajūryje, priešingai nei Lietuvos ar Estijos, galioja sudėtingesni reikalavimai statyboms.

„Lietuviai pirma nusiperka žemę, o tada sužino, kad ten negalimos jokios statybos“, – sako M. Laukalejs.

K. Pūrio teigimu, griežtų reikalavimų statyboms nėra, tačiau reguliavimus išmanyti reikia. Jis įspėja, kad patys žemės pardavėjai ne visada informuoja pirkėjus apie tai, kokius pastatus žemėje leidžiama statyti, jei iš vis leidžiama. Jis pataria kreiptis į regioninę valdžią, kuri gali išaiškinti kiekvieną konkretų atvejį.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų