Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė (nuotr. asm. archyvo)

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc. dydžio pelno mokesčio tarifą, galimybė jo visai nemokėti pirmaisiais veiklos metais būtų papildoma paskata.

REKLAMA

Tačiau, ar tokios „atostogos” tikrai prasmingos? Juk didžioji dalis naujai sukurtų įmonių pirmaisiais veiklos metais pelno nė neuždirba. Ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Tobulėti yra kur

Pagal Lietuvoje galiojančią pelno apmokestinimo tvarką, pelno mokestis mokamas nuo uždirbto pelno – net jei įmonės savininkas jo neišsimoka, o investuoja į veiklą. Nusprendus šį pelną išsimokėti, jis papildomai apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Dar blogiau yra tai, kad įmonės, kurių pardavimo pajamos viršija 300 000 eurų, pelno mokestį turi mokėti avansu. Jis apskaičiuojamas arba pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Tačiau čia slypi pavojus – jei užpraeitais metais įmonė veikė pelningai, o šiemet jau patiria nuostolį, avansinį pelno mokestį ji vis tiek privalės mokėti.

Jei avansinį pelno mokestį bus pasirenkama skaičiuoti pagal numatomą šių metų pelną, svarbu nesuklysti jį apskaičiuojant. Apskaičiuota avansinio pelno mokesčio suma privalo sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio sumos. Priešingu atveju, teks mokėti dar ir prikapsėjusius delspinigius. Avansiniu pelno mokesčiu siekiama greičiau papildyti Lietuvos biudžetą, tačiau įmonėms toks išankstinis mokėjimas reiškia dalies laisvų lėšų įšaldymą

Tiesa, įmonėms leidžiama mažinti apmokestinamąjį pelną perkeliant praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolius. Tai – logiška taisyklė. Juk pelno mokestį reikia mokėti kiekvienais metais, kai įmonė veikia pelningai, kai ji patiria nuostolius, niekas įmonei pinigų negrąžina.

REKLAMA

Vis dėlto, ši taisyklė ne visada užtikrina apmokestinimo teisingumą. Nors nuostolius perkelti į ateitį galima neribotai, galima susidurti ir su tokiomis situacijomis, kai kelis metus iš eilės pelningai dirbusi ir nuo uždirbto pelno mokestį mokėjusi įmonė patiria didelius nuostolius ir yra priversta veiklą baigti. Tokiu atveju, galimybės susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį nėra, o ir nuostolių perkėlimas į ateitį nebetenka prasmės.

TAIP investicijoms, bet ne visoms

Egzistuoja ir specialus pelno mokesčio apmokestinimas įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei vykdančioms investicinius projektus. Viena vertus, puiku, kad nors taip bandoma kelti investicijų lygį šalyje. Kita vertus, tik nedidelė dalis šalies verslo gali pasinaudoti tokia apmokestinimo tvarka – ji taikoma tik investicijoms į tam tikros rūšies nenaudotą ir naujesnį kaip dvejų metų ilgalaikį turtą, kurį įmonė naudos veikloje ne trumpiau nei 3 metus, maksimali investicinio projekto vertė yra griežtai apribota.

Investiciniu projektu nelaikomos investicijos į pastatus, žemę ar keičiamą analogišką turimam ilgalaikį turtą. Pavyzdžiui, įmonė, senus įrengimus pakeitusi analogiškomis naujomis, tokia tvarka pasinaudoti negalėtų.

Egzistuoja ir daugiau apribojimų. Įsigytas turtas taip pat privalo būti tiesiogiai naudojamas gamyboje. Televizorių gamyklos įsigytos mašinos ir įrengimai laikomi investiciniu projektu, o buhalterinės apskaitos programa – jau ne. Stebina toks valdžios nesupratimas apie versle vykstančius procesus – juk ir gamybos linija, ir buhalterinės programos, ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas įmonėse kuria vertę. Visiškai logiška, kad gamybos apimtis plečiančiai įmonei prireiks ir naujos buhalterinės programos ar papildomo darbuotojų apmokymo. Verslui visos investicijos – svarbios.

REKLAMA

Gal galime geriau?

Vyriausybės manymu, būtent tokio tipo lengvatų plėtra atneštų didžiausią naudą siekiant pritraukti daugiau investicijų ar sukurti naujų darbo vietų. Visgi, mūsų kaimynai estai jau seniai žengia kitu keliu – šioje šalyje pelno mokesčiu apmokestinamas tik paskirstytasis pelnas. Prisijungti prie Estijos svarsto ir Latvija – svarsto įsivesti analogišką pelno apmokestinimo tvarką.

Aiškus pelno mokesčio administravimas, sudarytos vienodos sąlygos atskiruose sektoriuose veikiančioms įmonėms lemia tai, kad investuotojai drąsiai žengia į Estiją. Ne išimtis ir Lietuvos verslas – vis dažniau pasigirsta žinių apie lietuvių Estijoje įkurtas įmones.

Estijos pelno apmokestinimo modelis lėmė tai, kad šios šalies mokestinė aplinka laikoma konkurencingiausia tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Įdiegus šią sistemą nebėra poreikio kurti ir kasmet persvarstyti atskiras pelno mokesčio lengvatas. O kaip rodo praktika – biudžeto pajamos iš pelno mokesčio taip pat nesumažėja.

Nuogąstauti lyg ir nėra ko – tam pritaria ir Ūkio ministerija, kuri vertindama Vyriausybės parengtą mokesčių ir socialinės srities pertvarkos planą būtent ir siūlo neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Ūkio ministro teigimu tokia tvarka ženkliau prisidėtų prie sulėtėjusio produktyvumo augimo, kadangi skatintų investicijas ne tik į technologinį atsinaujinimą, inovacijas, bet ir gamybos ir paslaugų proceso tobulinimą, kompetencijų ugdymą ir kitų įmonės konkurencinių pranašumų stiprinimą. Belieka tikėtis, kad šis Ūkio ministro balsas neliks neišgirstas.

REKLAMA

Ką dar galėtų padaryti valdžia, siekdama, kad Lietuvoje sėkmingiau būtų steigiamos aukštą pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos? Visų pirma, nustatyti žemesnes, nei siūlomos 10 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, „Sodros” lubas. Kodėl tai svarbu? 10 vidutinių darbo užmokesčio dydžių „Sodros” lubomis pasinaudoti galėtų tik apie 1300 žmonių, arba 0,1 proc. šalies dirbančiųjų, o tai – lašas jūroje. Dėl didelio perskirstymo socialinio draudimo sistemos viduje dirbantieji yra nesuinteresuoti mokėti dideles „Sodros” įmokas, nes gaunamų išmokų dydžiai yra apriboti. Dėl to didelį darbo užmokestį bandoma mažinti įvairiais, net nelegaliais būdais. Nustačius „Sodros” lubas, atvirkščiai, paskatintume darbo užmokesčio „lenktynes į viršų“ ir dėl sumažėjusios darbo vietos kainos paskatintumėme aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimą. Tam proga ypač palanki – Latvijoje faktiškai panaikinus savo socialinio draudimo įmokų lubas ir pakeitus jas „solidarumo mokesčiu“, turime puikią progą išsiveržti į priekį.

Ūkio ministerija 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros” lubas siūlo startuoliams, tačiau žemesnių „Sodros” lubų reikia visiems. Užuot trypčiojus vietoje, pats laikas žengti į priekį. Galbūt reinvestuojamo pelno neapmokestinimas ir žemesnės „Sodros” lubos būtų maži pirmieji žingsneliai tobulinant šalies mokesčių sistemą, tačiau šalies verslui jie leistų į priekį pajudėti septynmyliais žingsniais.

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB TV3 sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

Valdas Sutkus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų santaupų nacionalizavimo idėja. Jos autoriai nutarė dėl visa ko nunešti ją ...
Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys ...
Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar ...
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis ...
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas  (nuotr. asm. archyvo)
Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., ...
REKLAMA

Top Video

Avarija judrioje Vilniaus sankryžoje įkalino vištas
DABAR RODOMA
Avarija judrioje Vilniaus sankryžoje įkalino vištas
DABAR RODOMA
Apsvaigę mėginate pareigūnų kantrybę? Valdžia jums turi pasiūlymą
DABAR RODOMA
Donata Rinkevičienė apie susidūrimą su girtu daktaru: driokstelėjo stiprus kvapas
DABAR RODOMA
„Ryanair“ dėl atšauktų skrydžių gali grėsti nemalonumai
DABAR RODOMA
Grybų sezonas auką turi ir šiemet: mirė tris paras pati besigydžiusi moteris
DABAR RODOMA
Pratybų „Zapad“ įkarštyje kaimynai neįžvelgia jokių grėsmių, o TV3 žurnalistams siūlo susirasti naujos veiklos
DABAR RODOMA
Ekspertai: V.P.Andriukaitis savo garsiais pareiškimais šauna į koją ne tik sau, bet ir visai Lietuvai
DABAR RODOMA
Sinoptikai turi dvi žinias: artimiausią naktį užklups smarki audra, po jos – panašių baisybių nenumatoma
DABAR RODOMA
Klaipėdoje iš nesibaigiančio lietaus spąstų ir neapdairaus šeimininko gelbėtas šuo
DABAR RODOMA
Kelyje nuskriaustas knygą apie patį daktarą „Henytę“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis

Televizija

Į viršų