REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kuriems Asvejos regioniniame parke gyvenantiems žalčiams sužibo viltis sulaukti žiemos. Mat tose vietose, kur yra keliai, ir dažniausiai jais skraido automobiliai, pražudantys tūkstančius šių geltonausių, sugalvota statyti specialias apsaugines tvoreles. Ir ne be reikalo, kaip pastebi parko atstovai, jau ne vieną gražuolį pavyko išgelbėti iš mirties nagų. O štai ten, kur nėra tvorelių – galima pamatyti ištisus žalčių kapinynus. Įspėjame, kad reportaže yra vaizdų, netinkančių silpnesnių nervų žiūrovams.

Kai kuriems Asvejos regioniniame parke gyvenantiems žalčiams sužibo viltis sulaukti žiemos. Mat tose vietose, kur yra keliai, ir dažniausiai jais skraido automobiliai, pražudantys tūkstančius šių geltonausių, sugalvota statyti specialias apsaugines tvoreles. Ir ne be reikalo, kaip pastebi parko atstovai, jau ne vieną gražuolį pavyko išgelbėti iš mirties nagų. O štai ten, kur nėra tvorelių – galima pamatyti ištisus žalčių kapinynus. Įspėjame, kad reportaže yra vaizdų, netinkančių silpnesnių nervų žiūrovams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Asvejos regioninio parko ekologai kiekvieną dieną kruopščiai apžiūri tik ką pabaigtas statyti apsaugines tvoreles, skirtas saugoti žalčius nuo skraidančių kelių erelių. „Čia atkarpa, kur jie daugiausiai migruoja, ir tiesiog ši atkarpa pasirinkta ir dėl esančios pralaidos po keliu. Ir ta tvorelė iniciatyva, dėl to, kad jie iš miško pusės migruodami atsitrenkia į tą tvorelę ir ta tvorelė nukreipia į pralaidą. Ir ta pralaida jie sėkmingai keliautų į kitą kelio pusę“, – sako Asvejos reg. parko vyr. ekologė Jolanta Naruševičiūtė.

REKLAMA

Tvorelės pasvirusios, kad žaltys į jas atsitrenktų, bet negalėtų užšliaužti. Jos statytos keliais etapais. Iš pradžių gegužės viduryje, vėliau birželio pradžioje. Parko darbuotojos dalijasi įspūdžiais, per talką darytomis nuotraukomis. Mat prie parko iniciatyvos prisidėjo ir Lietuvos gamtos fondas bei herpetologų draugija, siekiantys išsaugoti nuo seno mūsų šalyje garbinta mitologinę būtybę – žaltį, kuris tik šiltuoju metu laiku pašvietus saulei ir palijus šiltam vasaros lietui iššliaužia laimės ieškoti. Tik štai žiemos sulaukti pasiseka ne visiems.

REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkai sako, kad ne visada žaltys šliaužia iš vienos kelio pusės tik tam, kad šliaužtų. Dažnai šaltakraujis tiesiog nori pasišildyti ant šiltos vasariškos kelio dangos, ir būna negailestingai pervažiuotas.

Pavyzdys akivaizdus. Štai čia pasibaigė apsauginė tvorelė. Ir kas kelis metrus galima išvysti kraupų vaizdą – sutraiškytus geltonskruosčius žalčius. Parko direkcijos atstovams tai ne naujiena.

Dubingiuose gyvenanti Gema sako, kad ne tik tvorų norėtųsi geltonausiams gražuoliams apsaugoti, reikėtų ir specialaus ženklo, atkreipiančio vairuotojų dėmesį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ženklas, kaip paaiškėja, yra, tik štai kelininkai jam žalios šviesos taip ir nedavė. Užrašas, žymintis, kad šioje kelio atkarpoje žūsta šimtai žalčių, per didelis, per ryškus, ir netinkamas. Mat taip blaškytų vairuotojų dėmesį. Tad kol kas žalčius saugos tik apsauginės tvorelės, kurias išmontuoti ketinama tik spalį, kai žalčiai baigs savo antrą poravimosi etapą.

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų