REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
19
Ruduo atkeliavo į Lietuvą: sinoptikai žino, ko tikėtis artimiausiu metu (nuotr. Fotodiena.lt)

Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lapai, yrantys kiekvieno mūsų kieme prisideda prie šiltnamio efekto ir pagreitina visuotinį atšilimą. Iš tikrųjų nereiškia jog, norint išgelbėti Žemę, reikia tiesiog grėbti lapus, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos gali kontroliuoti kiekvienas žmogus norintis padėti Žemei.

19

Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lapai, yrantys kiekvieno mūsų kieme prisideda prie šiltnamio efekto ir pagreitina visuotinį atšilimą. Iš tikrųjų nereiškia jog, norint išgelbėti Žemę, reikia tiesiog grėbti lapus, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos gali kontroliuoti kiekvienas žmogus norintis padėti Žemei.

REKLAMA

Didžioji dalis pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamos didelio masto ūkių, pramonės, kaip rašoma scienceworldreport.

Jungtinių Amerikos Valstijų Mičigano valstijos universiteto atliktame tyrime rašoma, kad dirvožemyje pūvantys lapai gamina šiltnamio efektą sukeliančias azoto oksido dujas, kurios, kaip žinoma, yra pavojingesnės, nei anglies dioksidas. Azoto oksido visuotinio atšilimo potencialas yra 300 kartų didesnis už anglies dioksido, o išmetamųjų teršalų kiekį daugiausia lemia žemės ūkio praktika.

Ne visi dirvožemiai vienodi

Buvo tirtas ir dirvožemis, stebėta, kaip azotas keliauja per dirvožemį į atmosferą. Prastesniais laikomi dirvožemiai, pvz., molis, gamina mažiau kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes poros jame yra daug mažesnės. Kiti dirvožemiai, turintys didesnes poras, leidžia azoto oksidui patekti per dirvą į atmosferą, kur jie prisideda prie visuotinio atšilimo. Dirvožemis su mažesnėmis poromis neleidžia daugybei dujų patekti į žemę. Molis ir dirvožemis su mažesnėmis poromis taip pat sulaiko mažus lapus ir nepraleidžia tiek daug vandens, kuris mirkydamas lapus sukuria azoto oksidą.

REKLAMA
REKLAMA

„Didžioji azoto oksido dalis sukuriama arbatinio šaukštelio tūrio dirvožemyje, ir šie, vadinamieji, karštieji taškai gali greitai išsiskirti azoto oksidu. Karštųjų taškų atsiradimo priežastis yra nežinoma dirvožemio mikrobiologams, jie buvo atrasti prieš keletą dešimtmečių“,– teigė Sasha Kravčenko, MSU augalų, dirvožemio ir mikrobų mokslininkė bei švino tyrimo autorė.

REKLAMA

Žinios padės ateityje

Tyrimas rodo, kad iškastinio kuro deginimas nebūtinai yra vienintelis pasaulinio atšilimo veiksnys. Reikia atlikti tolesnius tyrimus siekiant išsiaiškinti, kokios žemės ūkio ir žemėtvarkos praktikos gamina kenksmingas, šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

„Šis darbas atskleidžia naują informaciją apie tai, kas skatina azoto oksido išmetimą iš produktyvios žemės ūkio paskirties žemės. Mums reikalingi tokie tyrimai, kurie padėtų kurti tvarią žemės ūkio praktiką reikalingą maitinti augantį gyventojų skaičių, turinčią minimalų poveikį aplinkai“,– sakė Nacionalinio mokslo fondo ilgalaikių ekologinių tyrimų programos direktorius Johnas Schade.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų